Support the Podcast
Contacts
Info
Draudžiamos mintys,už kurias Lietuvoje persekiojama,grasinama,bauginama,baudžiama ir bandoma nužudyti,pakenkti fiziškai,finansiškai. Ir visa tai vadinama žodžio laisvė!
Support the Podcast
Episodes & Posts
Episodes
Posts
15 OCT 2026 · Skirmanto Malinausko „tiesos fabrika“ ar kova už teisingumą? Kai dėmesys ir peržiūros tampa svarbiau už objektyvumąŠių dienų skaitmeninėje erdvėje didelę įtaką įgijo nepriklausomi turinio kūrėjai, tyrėjai ir nuomonės formuotojai, kurie savo vaizdo įrašuose narsto rezonansines politines bei visuomenines temas. Vienas ryškiausių šio reiškinio pavyzdžių Lietuvoje – Skirmantas Malinauskas. Jo kuriami tyrimai pritraukia šimtus tūkstančių peržiūrų, sukelia audringas diskusijas ir formuoja visuomenės nuomonę. Tačiau vis dažniau kyla klausimas: ar šie tyrimai iš tikrųjų tarnauja objektyviai tiesai, ar jie tėra meistriškai sukonstruotos manipuliacijos, skirtos kelti žiūrimumą, populiarumą ir generuoti finansinę naudą?Emocinis užtaisas ir supaprastinti naratyvaiKaip rodo praktika, didelės peržiūros internete retai pasiekiamos sausais faktais ar nuobodžiomis teisinių dokumentų analizėmis. Tam reikia dramos. Skirmanto Malinausko kūryboje dažnai aptinkamas aiškus pasidalijimas į „geriečius“ ir „blogiečius“, kur emocinis presingas nusveria teisinį tikslumą.Kritikai pastebi, kad konfliktuose su politikais ar savivaldybių vadovais (kaip kad Širvintų atveju) dažnai vengiama konstruktyvaus, tiesioginio ir visapusiško dialogo su oponentais. Vietoj to pasirinktas vienos krypties naratyvas, kuriame oponentai paverčiami istorijos „antagonistais“, o pats autorius pozicionuojamas kaip vienintelis tiesos švyturys. Toks metodas puikiai veikia socialinių tinklų algoritmus – žmonės aktyviai komentuoja, piktinasi, dalijasi įrašais, o tai tiesiogiai didina autoriaus žinomumą ir pajamas.Kai tiesa tampa „gaminamu produktu“Kyla esminis klausimas: kiek realios teisybės yra tokioje „gaminamoje tiesoje“? Kai tyrimai remiasi ne visapusišku situacijos patikrinimu, o nuogirdomis, selektyviai atrinkta informacija ar emociniais vertinimais, prarandamas žurnalistinis objektyvumas.Kovojant dėl peržiūrų, žmogiškosios dramos ir skandalingos antraštės tampa svarbesnės už realius teismų sprendimus ar oficialių institucijų išvadas. Kai viena pusė gauna absoliučią tribūną savo versijai skleisti, o kita – kaltinamojo suolą be galimybės lygiomis sąlygomis oponuoti tiesioginėse akistatose, tai primena ne objektyvų tyrimą, o skaitmeninį spektaklį.Klausimas sekėjams: ar verta pasitikėti?Šioje situacijoje verta paklausti paties Skirmanto Malinausko gerbėjų ir juo tikinčiųjų: ar tikrai verta besąlygiškai pasitikėti žmogumi, kurio pagrindinis instrumentas – emocinis spaudimas ir vienašališki naratyvai?Kai informacijos vartotojai aklai pasiduoda internetinių „tyrėjų“ įtaigai, rizikuojama tapti manipuliacijų įrankiu, tarnaujančiu ne visuomenės interesams, o asmeniniam kūrėjo populiarumui ir reitingams. Tikrasis kritinis mąstymas reikalauja ne pasiduoti emocijoms, o tikrinti pirminius šaltinius, teismų dokumentus ir vertinti faktus blaiviai.Vaizdo įrašo transkripcijaAtrodo, kad Skirmanto Malinausko tyrimas apie Širvintų merę atsisuko prieš jį patį. Živilė Pinskuvienė labai gražiai apibendrino šį jo darbą pasakydama, kad tikras tyrimas baigiasi ten, kur prasideda nusikaltėlių tribūna. Juk autorius padarė didžiulę klaidą pakviesdamas teistą pašnekovę. Merės nuomone, tokios žurnalistikos lygis dabar matuojamas nebe aukščiu, o gyliu. Nepaisant to, Ž. Pinskuvienė elegantiškai ir be pykčio pasiūlė visiems interneto troliams drąsiai lieti tulžį, jeigu nuo to jiems darosi lengviau. Tačiau visiems akivaizdu, kad, norint išlaikyti objektyvumą, kalbinti reikėtų tik švarios reputacijos žmones. Na, kur toliau? Skirmanto Malinausko laidos herojė – nusikaltėlė. Taip, taip, aš kalbu apie tą pačią širvintiškę buhalterę Olgą Visockienę, kurią nuteisė ne Pinskai, kurią nuteisė teismas. Tyrimą vykdė Ekonominių nusikaltimų tarnyba. Artėja teismo nustatytas terminas vykdyti nuosprendį, tad moteriškė griebiasi šiaudo. O tas šiaudas – suaugęs vyras, sėdintis tarp žaisliukų, tai Skirmantas Malinauskas. Įmonės pinigai pervedami tiesiai į buhalterės asmeninę sąskaitą. Daugiau kaip 83 tūkstančiai eurų įmonės vardu suklastojus dokumentus – paima Olga Visockienė paskolą. Teismo byla, Apeliacinio teismo sprendimas, įsiteisėjęs nuosprendis – visa tai vertino ir savo žodį tarė teismas. Bet Malinausko laidoje – aukos vaidmuo ir, žinoma, vėl istorija apie Pinskus. Skirmantai, o rimtai, taip peržiūrų trūksta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas jau nebesvarbus, nes pradėti būtent reikėjo nuo jo? Buhalterė Olga Visockienė buvo nuteista byloje dėl apgaulingos apskaitos tvarkymo ir daugiau kaip 83 tūkstančių eurų pasisavinimo iš įmonės. Ir dabar aš papasakosiu to, ko Malinausko laidoje kažkodėl neišgirdau. Vieną dieną man skambina bankas ir klausia, kada grąžinsite įmonės vardu paimtą paskolą? Kokia paskola? Net atsisėdau. Įmonė jokios paskolos neėmė. Pasirodo, tai tūkstančiai eurų. Šį pokalbį kartu su manimi girdi dar trys žmonės. Skambinu Olgai, buhalterei, ir staiga nebelieka tos šiandieninės drąsos, kurią girdėjau Malinausko laidoje: prašymui niekam nesakyti, ypač Jonui – kažkaip viską sutvarkys. Mintyse dar pagalvoju, iš kur pas žmogų tiek drąsos klastoti dokumentus ir imti paskolą iš banko savo asmeninėms reikmėms? Toptelėjo mintis: tikriausiai todėl, kad vyras buvo policijos pareigūnas. Malinauskai, jums tikriausiai Olga šito nepasakojo, kad klastojo dokumentus ir ėmė paskolą įmonės vardu, nes tada jau aišku – nebe tokia graži aukos istorija būtų. Mieli širvintiškiai ir visi kiti, nes telefonas raudonuoja – kas iš Olgos Visockienės esate nukentėję žmonės, prašau man asmeniškai nerašyti, kiek kam Olga skolinga. Kreipkitės į atitinkamas institucijas, kaip tai padarė mūsų įmonė. Tik žinokit vieną – mus antstoliai jau informavo, kad šita persona labai gerai susitvarkė su savo turtu ir turi labai daug skolų. Tai ne jūs vieni ir ne mes vieni esame tokie. Širvintiškiai daug apie visa tai žino. Po skambučio iš banko mes kitą dieną pasamdėme auditorius, nes privalėjome skubiai išsiaiškinti, kas vyksta su mūsų įmone ir su įmonės finansais. Ir tada prasidėjo tikrasis Olgos spektaklis. Auditoriai prašo finansinių dokumentų – problemos. Dokumentų prašome – nėra. Kur jie? Tai pas Olgą namuose. Tai Olga pateikti negali. Tai Olga neranda. Tada mėnesiais trunkantis nedarbingumas. Laikas eina. Kai dokumentus pagaliau pavyko išsireikalauti, pradėjo lįsti tai, ką vertino jau nebe Pinskai – tai vertino institucijos, teisėsauga ir teismas. Širvintiškiai puikiai matė, daug kam kilo klausimas: iš kur tokie turtai ir tokie pinigai pas Olgą Visockienę? Perkami namai, perkami vaikams automobiliai vienas po kito. Mums reikėjo medžioti savo pačių įmonės dokumentus, mums reikėjo aiškintis, kas vyksta su mūsų įmonės finansais, kas vyksta įmonėje su dirbančių žurnalistų atlyginimais. Mes patys kreipėmės į visas teisėsaugos institucijas. Na, o tada iš stalčiaus vėl ištraukiami garsieji Olgos vokeliai. Patogus žodis, ar ne? Tik yra viena smulkmena, kurią Malinausko žiūrovams irgi reikėjo pasakyti. Teisėsaugos institucijos rinko informaciją apie tariamus vokelius, apklausinėjo žmones. Tyrimas truko dvejus metus, buvo apklausta dešimtys žmonių. Ai, bet Malinauskui neįdomu jų parodymai, jie jais nesiremia. Jam, matyt, įdomesnės kokios nors neaiškios praktikantės nuogirdos ar sapaliojimai. Ir kuo viskas baigėsi? Ogi tyrimas buvo nutrauktas. Ir kiek kartų tą patį burbulą pūsime, kol kas nors, tipo Skirmantas, patikės? Ar tol, kol Malinauskas surinks norimą peržiūrų skaičių? Širvintos mažos, žmonės čia vieni kitus pažįsta ir turi labai gerą atmintį. Puikiai žino šitą Visockienę. Na, ir baisiausia, kai gyvų žmonių neužtenka, į laidą atkeliauja ir mirusieji. Buvęs Seimo narys a.a. Jonas Kontrotas neva buvo fiktyviai įdarbinęs Olgą. Žmogus, kuris šiandien negali atsakyti, negali pasakyti savo versijos. Ir čia jau reikia turėti... na, tokias kiaulės akis kaltinti žmogų, pas kurį dirbai ir kuris šiandien nebeatsistos prieš kamerą ir nepasakys: „Olga, tu melagė“. Bet palaukite, yra ir linksmoji šios laidos dalis, kuri širvintiškiams sukėlė nu patį didžiausią juoką. Nes visi iš laidos atsimena tik šitą: pasirodo, mudvi su Olga buvom tokios draugės, kad net drabužiais dalijomės. Olga, prieš kuriant tokią pasaką, mano suknelių ar kostiumėlių temą reikėjo bent dydžius pasitikrinti, o apie stilių ir skonį tai net nekalbėsiu. Bet gerai, o kad buvai pakviesta į mano gimtadienį, tai nereikia susireikšminti – buvo pakviesti visi Danielitos redakcijoje dirbantys žmonės bei žurnalistai. Širvintos mažos, čia žmonės puikiai žino, kas su kuo draugauja, bendrauja ir kavą geria. Kai faktų neužtenka istorijai, matyt, tenka pasitelkti fantaziją. Na, ir dar viena mėgstama tema – mano šeimos įmonės. Aš džiaugiuosi, kad mano vyras dirbo, kūrė verslus, rūpinosi savo šeima, nes politika yra laikinas dalykas, gyvenimas juo nesibaigia. Jis galvoja, kaip uždirbti, kaip išlaikyti šeimą, o ne sėdėjo apsistatęs žaisliukais ir iš ten aiškino, kaip jemi gyventi. Tik jeigu jau Malinauskai imsiesi tyrimo, gal pirmiausia verta išmokti vieną elementarų dalyką: likviduota įmonė nėra bankrutavusi įmonė. Likviduojama įmonė atsiskaito su valstybe ir tada jinai uždaroma. Likvidavimas ir bankrotas nėra sinonimai. Na, kaip buvusiam premjero patarėjui tokius dalykus lyg ir vertėtų žinoti, bet nieko – norėsi, išmokysiu sekančiam kartui. O dabar svarbiausias klausimas: visa tai kodėl traukiama būtent dabar? Artėja laikas Olgai Visockienei buhalterei vykdyti teismo sprendimu nustatytus finansinius įsipareigojimus. Kitaip taip, tikriausiai kalėjimas. Ir staiga vėl reikia naujos istorijos – vėl Pinskai, vėl vokeliai, vėl mirę žmonės, vėl šeima, vėl fantazijos. Na, kaip sako, gal kuo daugiau dumų pripūsi aplink, tuo mažiau žmonių žiūrės į tai, kas parašyta teismo dokumentuose. Kai artėja laikas atsakyti už savo veiksmus, labai patogu nertis iš kailio ir ieškoti kaltų aplink. Pinskai kalti, buvę darbdaviai kalti, mirę žmonės tau netgi kalti, visi kalti, tik pati nusikaltėlė niekada. Bet sako visi nusikaltėliai taip elgiasi. Ne, ši kartą nepavyks. Teismas jau įvyko, sprendimas priimtas, ir nuo jo Become a supporter of this podcast: https://www.spreaker.com/podcast/draudziamos-mintys--6109548/support.
Autorių teisių apsauga. Kopijuoti ir platinti ar naudoti bet kokiais tikslais visą ar dalinį bet kurį esantį šioje paskyroje failą be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama.
15 OCT 2026 · https://www.tv3.lt/gaires/ukrainaatnaujina smūgiushttps://www.tv3.lt/rubrika/naujienos/uzsienis/rusijanaftos perdirbimo gamykloms. Draudimas rengti tokias atakas panaikintas kilus problemų dėl žvalgybos duomenų ir sutrikus „Starlink“ ryšiui per masines Rusijos atakas.Apie tai praneša „RBK-Ukraina“, remdamasi Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio interviu leidiniui „Financial Times“.„Draudimas (smogti naftos perdirbimo gamykloms) panaikintas. Mums jau gana“, – pareiškė V. Zelenskis.Pasak jo, Ukraina tris dienas nerengė smūgių Rusijos energetikos infrastruktūrai, siekdama atsižvelgti į Vašingtono pageidavimą. Tuo metu Rusija toliau atakavo Ukrainos energetikos objektus ir per pastarąją savaitę nužudė daugiau kaip 100 civilių gyventojų.Nepaisant šios pertraukos, Ukrainos kariuomenė nebegavo amerikiečių perspėjimų apie balistinių raketų paleidimus. Visoje šalyje sulėtėjo „Starlink“ ryšys, o tai apsunkino karines operacijas fronte ir vidutinio nuotolio smūgius Rusijos kariniams objektams.V. Zelenskio teigimu, amerikiečiai tiesiogiai perspėjo Ukrainos kariškius, kad jei smūgiai energetikos infrastruktūrai nesiliaus, keitimasis žvalgybos duomenimis bus sustabdytas. Vėliau Kyjivui tai buvo pristatyta kaip techninis gedimas.„Tai nebuvo techninė problema, tai buvo sąmoningas sprendimas“, – kalbėdamas apie „Starlink“ sutrikimus sakė prezidentas.FOTOGALERIJA. Karas Ukrainoje. 2026-ųjų spalis+23Sąlyga smūgiams sustabdyti – „Patriot“ raketosV. Zelenskis neatmeta galimybės, kad Ukraina galėtų susilaikyti nuo smūgių Rusijos energetikos infrastruktūrai, net jei Rusija toliau rengtų atakas. Tačiau tik mainais į papildomas raketas oro gynybos sistemoms „Patriot“. Pasak jo, tai būtų minimalus reikalavimas.Prezidentas papasakojo, kad į Ukrainos prašymą sustiprinti oro gynybą JAV atsakė apribodamos „Starlink“ veikimą.„Financial Times“ vertinimu, dabartinė Kyjivo ir Vašingtono santykių krizė yra rimčiausia nuo 2025 metų vasario, kai https://www.tv3.lt/gaires/donaldas-trumpas ir jo komanda viešai išbarė V. Zelenskį Ovaliajame kabinete.Pagrindine įtampos priežastimi tapo Ukrainos smūgiai Rusijos naftos perdirbimo gamykloms. D. Trumpas būtent su šiomis atakomis sieja dyzelino kainų augimą pasaulyje.Tuo pat metu JAV iždo departamentas atvėrė rinką rusiškam dyzelinui, o Ukraina šį susitarimą pavadino nesąžiningu.Spalio 14-osios naktį Ukrainos dronuose įrengti „Starshield“ terminalai pradėjo palaikyti ryšį tik skrendant ne didesniu kaip 160 km/val. greičiu.Tą pačią dieną Rusija surengė masinę ataką prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą, o V. Zelenskis tai pavadino precedento neturinčia Maskvos nepagarba Jungtinėms Valstijoms.
Get full access to Draudžiamos mintys at https://draudziamosmintys.substack.com/subscribe?utm_medium=podcast&utm_campaign=CTA_4 Become a supporter of this podcast: https://www.spreaker.com/podcast/draudziamos-mintys--6109548/support.
Autorių teisių apsauga. Kopijuoti ir platinti ar naudoti bet kokiais tikslais visą ar dalinį bet kurį esantį šioje paskyroje failą be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama.
15 OCT 2026 · Vaizdo įrašuose bei socialiniuose tinkluose analizuojami scenarijai, kuriais gąsdinama branduoline eskalacija, Lietuvos Konstitucijos pataisomis ir galimu Baltijos šalių likimu.Štai kaip atrodo šio populiaraus, bet itin prieštaringo naratyvo transkripcija, pateikta pokalbio ir analizės forma.Ar Lietuva žengia link branduolinio ginklo dislokavimo?Pranešėjas: Draugai, Lietuvos Seime jau priimta branduolinė Konstitucijos pataisa, o parlamentas pritarė straipsniui dėl branduolinio ginklo dislokavimo. Pirminis balsavimas suplanuotas spalio 6 d., o galutinis priėmimas – 2027 m. sausį. Jei Lietuvos deputatai eis iki galo, šalyje bus galima dislokuoti NATO branduolinį ginklą, nukreiptą į Rusiją, o aljanso karinės bazės gaus teisėtą registraciją Lietuvos teritorijoje.Komentaras / Kontekstas: Aktyvus branduolinio ginklo klausimo svarstymas pritraukė dėmesį dar 2026 m. birželį, kai tarptautinėje žiniasklaidoje, pavyzdžiui, „Financial Times“, pasirodė svarstymai apie Amerikos bombarduotojus, gebančius nešti branduolines kovines galvutes. Kremlius į tai iškart reagavo pareiškimais, kad tokiu atveju Rusijos branduolinis ginklas bus nukreiptas tiesiai į Lietuvą.Pranešėjas: Tačiau, sprendžiant iš parlamentarų veiksmingumo, Lietuvoje šių įspėjimų rimtai nesuvokė. O tai reiškia, kad JAV arba Prancūzijos branduolinis ginklas kitų metų pradžioje gali atsidurti Lietuvoje.Kaliningrado faktorius ir Suvalkų koridoriusPranešėjas: Kariniai analitikai mano, kad europiečiai planuoja „užkimšti kamštį“ prieš Kaliningradą bei planuoja jo izoliaciją ir užėmimą. Šiam tikslui bandoma užtikrinti Suvalkų koridoriaus priedangą. Vakarų tikslams visos priemonės tinkamos, net jei kalbama apie Lietuvos sunaikinimą, nes po branduolinio ginklo dislokavimo jos teritorijoje, šalį bus galima ištrinti iš politinio žemėlapio.Komentaras / Kontekstas: Naratyve teigiama, kad Europa nesiruošia sustoti kovoje su Rusija ir rimtai svarsto didelį Europos karą. Iš pradžių žadėtas „antrasis frontas“ iki 2027 m., vėliau nukeltas į 2029 m. ar net 2030 m., o teritorijos bei ginkluotė jau rengiama iš anksto.Dmitrijaus Medvedevo ir Donaldo Trumpo citatos: gąsdinimas ar realybė?Pokalbyje cituojami griežti Rusijos atstovų pareiškimai ir kvestionuojamas NATO 5-asis straipsnis.Dmitrijus Medvedevas (Rusijos Saugumo Tarybos pirmininko pavaduotojas):„Jie dykai tai daro. Bet aš pasakysiu dar daugiau šia tema: jie kvailiai ir nesupranta, kad jei, neduok Dieve, kažkas panašaus nutiks ir mums teks reaguoti į jų veiksmus – už juos niekas neužstos. Net jei ten bus išdeginta žemė, jokios kitos šalys už juos kariauti nepradės – esu tikras dėl to.“Pranešėjas: Pasak Medvedevo, konflikto pradžios atveju Šiaurės Atlanto sutarties 5-asis straipsnis nebus įgyvendintas. Beje, Briuselio užkulisiuose kalbama, kad Baltijos šalys veltui puola į konfliktą, nes 5-asis straipsnis tėra popiergalis, sukuriantis tik iluziją.Vaizdo įraše cituojamas ir JAV politinis diskursas:Donaldas Trumpas:„O kodėl mes turėtume naudoti įstatų 5-ąjį straipsnį? Kokiu pagrindu? Dėl šių kvailių? Tai tiesiog juokinga.“Pranešėjas: Tuo atveju, jei kas nors nutiks, nei už Lietuvą, nei už Latviją su Estija niekas nesikiš. Ir tai JAV politinės opozicijos pozicija.Skaičiai, kuriais bandoma manipuliuoti: kariuomenių dydžiai ir BVPGaliausiai pabrėžiamas Baltijos šalių karinis dydis ir ekonominė našta:* Lietuva: ~18,5 tūkst. aktyvių karių.* Latvija: ~8,5 tūkst. karių.* Estija: ~7,5 tūkst. karių.* Iš viso: 34,5 tūkst. karių – mažiau nei vieno nedidelio miesto gyventojų skaičius.Pranešėjas: Taip, jie gynybai išleidžia 5 % BVP, tačiau tuo pačiu alina savo biudžetą, kerpa socialines programas, lenda į skolas – ir visa tai tam, kad jų armijos liktų 3 kartus mažesnės, nei reikia net vienos sienos gynybai. O dabar dar įsipareigojo skirti 0,25 % BVP pagalbai Ukrainai.Teigiama, kad NATO žadami 60 tūkst. karių (Vokietijos-Olandijos korpusas) bazuojasi Vokietijoje, o ne Baltijos šalyse, todėl esą nespėtų laiku atvykti.Išvada, kurią perša vaizdo įrašas:Baltijos šalys vertinamos kaip NATO placdarmas spaudimui prieš Rusiją. Teigiama, kad likus vienoms, sąlygas ir bendrabūvio taisykles diktuos ne Briuselis ar Vašingtonas, o Maskva.(Šis straipsnis pateikia vaizdo įrašo turinio transkripciją ir analitinę apžvalgą. Informacija atspindi konkretaus vaizdo įrašo autorių naratyvą).
Get full access to Draudžiamos mintys at https://draudziamosmintys.substack.com/subscribe?utm_medium=podcast&utm_campaign=CTA_4 Become a supporter of this podcast: https://www.spreaker.com/podcast/draudziamos-mintys--6109548/support.
Autorių teisių apsauga. Kopijuoti ir platinti ar naudoti bet kokiais tikslais visą ar dalinį bet kurį esantį šioje paskyroje failą be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama.
6 OCT 2026 · Lietuvoje vis dar gajus vienas itin unikalus reiškinys: kieme stovi naujas, žvilgantis padidinto pravažumo visureigis, o jo savininkas degalinėje pilasi degalų už tiksliai 10 eurų ir skundžiasi, kad „valdžia vėl apiplėšė“.Kai noras atrodyti turtingesniam už kaimyną tampa svarbesnis už pradinę mokyklos matematiką, finansinės pasekmės būna skaudžios, bet absoliučiai dėsningos.Du skaičiai, kurių „statuso aukos“ nepajėgia sudėti* Lizingo įmoka ir KASKO: Tai garantuota mėnesio sąskaita, kurią bankas paims bet kokiu atveju. Bankui nerūpi, ar jūs turite ką valgyti, ar jūsų variklis veikia.* Globali naftos rinka: Kuro kaina degalinėje priklauso nuo geopolitikos, naftos išgavėjų sprendimų ir tarptautinių biržų.Kai žmogus, uždirbantis vidutinį atlyginimą, pasirašo lizingo sutartį maksimaliai įmanomai sumai, jis atlieka finansinį triuką be apsauginio tinklo. Bet koks kuro kainos šuolis – 10 ar 20 centų už litrą – tokį biudžetą tiesiog sulaužo.Ir tada prasideda keisčiausia dalis: kaltas tampa bet kas, tik ne tas, kuris pasirašė lizingo sutartį.Kodėl valdžia nepradės išgauti naftos jūsų kieme?Reikalauti, kad Lietuvos valdžia sumažintų kuro kainas, nes „man per brangu važinėti į darbą su 3 litrų varikliu“, yra tas pats, kas reikalauti, kad Seimas uždraustų lietui lyti savaitgaliais.* Lietuva neturi savo naftos gręžinių.* Lietuvos Vyriausybė nenustato kainų pasaulinėse biržose.* Mokesčių (akcizų) mažinimas neatpigins naftos – tai tik nukreiptų pinigus iš mokyklų bei ligonių krepšelių į privačių degalinių ar naftos gavybos kompanijų kišenes.Tikėtis, kad valstybė kompensuos asmeninį negebėjimą įvertinti savo finansinių galimybių, yra gilus vaikystės mąstysenos pavyzdys. Suaugęs žmogus pats atsako už savo pirkinius.FINANSINĖS KLAIDOS ANATOMIJA:[Noras rodyti statusą] ➔ [Lizingas ant finansinės ribos] ➔ [Pabrangsta kuras] ➔ [Trūksta pinigų] ➔ [Kalta valdžia]Vienintelė „lengvata“, kurią valstybė galėtų suteiktiJei valstybė ir galėtų ką nors padaryti dėl žmonių, kurie prisipirko lizinginių automobilių ir dabar reikalauja pigaus kuro, tai nebent užtikrinti jiems pirmumo teisę pas psichiatrus ar finansų raštingumo specialistus.Pripažinti savo klaidą – pirmasis žingsnis link pasveikimo. Jei kuro kaina griauna jūsų gyvenimą, problema nėra naftos gręžiniuose. Problema yra popieriuje, kurį pasirašėte banke.Ką daryti, jei atpažinote save?* Parduokite automobilį, kurio neišgalite išlaikyti. Automobilis turi tarnauti jums, o ne jūs automobiliui.* Persėskite į ekonomiškesnį transportą. Mažesnis variklis ar net viešasis transportas nėra gėda – gėda yra gyventi skolos spąstuose dėl svetimos nuomonės.* Mokykitės skaičiuoti TCO (Total Cost of Ownership). Automobilio kaina nėra tik mėnesinė įmoka bankui. Tai kuro, draudimo, padangų ir serviso visuma.*
Get full access to Ddraudžiamos mintys at https://ddraudiamosmintys.substack.com/subscribe?utm_medium=podcast&utm_campaign=CTA_4 Become a supporter of this podcast: https://www.spreaker.com/podcast/draudziamos-mintys--6109548/support.
Autorių teisių apsauga. Kopijuoti ir platinti ar naudoti bet kokiais tikslais visą ar dalinį bet kurį esantį šioje paskyroje failą be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama.
6 OCT 2026 · Teigiama, kad absoliutaus masinio naikinimo ginklų ir užsienio karinių bazių draudimo panaikinimas tėra dar vienas žingsnis į gilesnę NATO integraciją ir tuo pačiu į mūsų saugumą. Tačiau šaltojo politinio realizmo ir teisinės valstybės šviesoje šis žingsnis atrodo visiškai kitaip. Tai nėra saugumo stiprinimas. Tai, mano tvirtu įsitikinimu, strateginė klaida, kuria, be kita ko, atsisakoma esminio valstybės suvereniteto pamato. Masinio naikinimo ginklų dislokavimas nepadaro Lietuvos saugesnės – atvirkščiai. Pagal galiojančias kaimyninių branduolinių valstybių karines doktrinas, tokie objektai (o mūsų nedidelės teritorijos atveju, net visa valstybė) automatiškai įtraukiami į pirmojo, prevencinio smūgio prioritetinių taikinių sąrašus. Įvykus krizei, Lietuva rizikuoja tapti negyvenama dar iki tol, kol Briuselyje ar Vašingtone suveiks kolektyvinės gynybos sprendimų priėmimo mechanizmai. Nedalyvaudama branduolinio ginklo kontrolės mechanizmuose kaip lygiavertė sprendimų priėmėja, o tik pasiūlydama savo žemę kaip platformą, Lietuva savanoriškai tampa galimos atviros konfrontacijos epicentru. Karinės taktikos ir geografinės realybės požiūriu, nekonvencinio ginklo infrastruktūros atsiradimas Lietuvos teritorijoje taip pat yra ne tik kad neracionalus, bet ir pavojingas. Vilnius nuo sienos nutolęs vos 30 kilometrų tiesia linija. Visa mūsų valstybės teritorija yra pasiekiama standartinės artilerijos, nekalbant apie kad ir trumpojo nuotolio balistines sistemas. Neabejoju, jog tai puikiai supranta ir NATO planuotojai. Neteko girdėti apie jų išreikštus poreikius būtent šiuo (branduolinio ginklo dislokavimo Lietuvoje) aspektu. Vertinant regioninį kontekstą, būtina matyti esminį teisinį skirtumą tarp mūsų ir kitų Baltijos šalių. Toms valstybėms, įskaitant mūsų kaimynes Latviją ir Estiją, kurios savo pamatiniuose įstatymuose iki šiol tiesiog neturėjo tokio pobūdžio draudimo, šiandien geopolitiškai yra kur kas paprasčiau – jos neketina atlikti jokių demonstratyvių demaršų. Mūsų atveju, situacija kardinaliai skiriasi. Draudimo išbraukimas iš galiojančios Konstitucijos, mano įsitikinimu, yra ne karinės ar vadinamojo atgrasymo būtinybės sukeltas, o atviras, demonstratyvus politinis gestas. Gal net iššūkis. Saugumo prasme, ši teisinė rokiruotė nesiūlo nieko teigiamo nei Lietuvai, nei globaliai visai NATO (arba, greičiau, veikia atvirkščiai), tačiau akivaizdžiai lemia ir yra tiesiogiai nukreipta į konfrontacijos eskalavimą. Šioje iki raudonumo įkaitusioje globalios priešpriešos atmosferoje toks sąmoningas provokuojantis žingsnis neabejotinai turės sunkių politinių, ekonominių ar kitokių pasekmių, kurias pirmoji pajus pati Lietuva. Susidaro įspūdis, kad šios eskalacijos ir nuolatinės krizės būsenos palaikymo kaip tik ir siekiama, nes, ignoruojant ilgalaikio šalies fizinio išlikimo interesą, norima patenkinti trumpalaikius politinio elito užsienio politikos naratyvus. Pripažinti tai, kad pasaulis ne tik kad keičiasi, bet jau pasikeitė, kad daug metų eita ir toliau einama klystkeliais, mūsų politinei viršūnei būtų jau per daug. Kur tada po tokio pripažinimo dėtis tam pačiam vadinamajam elitui? Gal geriau bandant laimėti laiko toliau užsispyrusiai laikytis tos pačios linijos? Fundamentali ir taip pat pavojinga šio konstitucinio manevro pasekmė – akivaizdus valstybės suvereniteto dalies atsisakymas. Konstitucijos 1 straipsnis skelbia, kad Lietuvos valstybė yra nepriklausoma demokratinė respublika. Tai reiškia, kad aukščiausioji valdžia priklauso Tautai ir jos institucijoms. Tačiau masinio naikinimo ginklų priėmimas pagal NATO ar dvišalių susitarimų modelius teisiškai ir faktiškai reiškia, kad šių ginklų nuosavybė, priežiūra ir, svarbiausia, įsakymas juos panaudoti išlieka išimtinėje užsienio valstybės – mūsų konkrečiu dabartiniu atveju, JAV prezidento ir Pentagono – galioje. Lietuva šioje schemoje virsta tik pasyvia geografine erdve. Potencialus ginklas, kurio dislokavimas, judėjimas ar aktyvavimas sukeltų realias, katastrofiškas ir negrįžtamas pasekmes mūsų šaliai, gali būti panaudotas be jokio Lietuvos kaip valstybės valios išreiškimo. Teisiškai įforminama situacija, kai sprendimas, lemiantis fizinį lietuvių tautos išlikimą arba sunaikinimą, yra visiškai deleguojamas trečiajai šaliai. Šios šalies strateginiai interesai globaliame Vašingtono–Pekino–Maskvos trikampyje bet kurią akimirką gali išsiskirti su Lietuvos išlikimo logika. Valstybė, kuri neturi teisinių ir fizinių svertų sustabdyti jos teritorijoje esančio naikinamojo potencialo panaudojimo, praranda nepriklausomybės turinį. 137 straipsnio naikinimas parlamentiniu būdu, skubotai renkant 94 balsų daugumą ir apeinant Tautos referendumą, sukuria abejonę dėl šio veiksmo visaverčio konstitucingumo. Pagrindinio įstatymo kūrėjai šį straipsnį įrašė tam, kad Lietuva niekada netaptų didžiųjų branduolinių galybių kinetinio susidūrimo aikštele. Įrašė tam, kad savo pavyzdžiu rodytų, jog toks konfrontacijos sprendimo būdas nepriimtinas jai ir kad būtent tai ji siūlo visai pasaulio bendrijai. Atsisakydama šio absoliutaus saugiklio, Lietuva neišlošia garantuoto karinio skydo, o tik prisiima pirmaeilio taikinio riziką ir apriboja savo suverenius manevro laisvės likučius. Tai nėra suverenus pragmatizmas – tai geopolitinė kapituliacija, kurios pasekmes vienokiu ar kitokiu, tikiuosi, ne katastrofišku, būdu pajusime ir mes, ir ateities kartos. Norisi tikėti, kad spalio 6 dieną balsuosiantys parlamentarai aiškiai supras savo asmeninę istorinę ir teisinę atsakomybę, nes jų rankose atsidurs ne rutininis procedūrinis sprendimas, o fundamentali suvereniteto ir galbūt Tautos fizinio likimo dilema.Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/news/ringas/lit/bruksnys-per-konstitucija-kodel-137-straipsnio-naikinimas-yra-suvereniteto-kapituliacija-120312749
Get full access to Ddraudžiamos mintys at https://ddraudiamosmintys.substack.com/subscribe?utm_medium=podcast&utm_campaign=CTA_4 Become a supporter of this podcast: https://www.spreaker.com/podcast/draudziamos-mintys--6109548/support.
Autorių teisių apsauga. Kopijuoti ir platinti ar naudoti bet kokiais tikslais visą ar dalinį bet kurį esantį šioje paskyroje failą be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama.
5 OCT 2026 · Pastaruoju metu politiniuose kuluaruose ir žiniasklaidoje vis garsiau kalbama apie Lietuvos Respublikos Konstitucijos 137 straipsnio panaikinimą. Šis straipsnis aiškiai ir nedviprasmiškai nustato: Lietuvos teritorijoje negali būti masinio naikinimo ginklų ir užsienio valstybių karinių bazių. Tačiau šiandien valdžios atstovai bando įtikinti visuomenę, kad ši nuostata neva trukdo NATO gynybai. Paprastam piliečiui kyla teisėtas klausimas: ar tikrai trukdo, ar čia slypi visiškai kiti interesai?Pratybos ir karas: kur slepiasi tiesa?Argumentas, kad 137 straipsnis maišo sąjungininkams taikos metu, kelia rimtų dvejonių. Pratybų metu branduolinis ginklas nenaudojamas, o tarptautinis bendradarbiavimas vyksta pagal pasirašytus susitarimus. Tuo tarpu kilus realiam kariniam konfliktui, teisine prasme įsigalioja karo padėties režimas, kuris suspenduoja arba pakeičia daugelio taikos meto teisės aktų veikimą.Todėl teiginiai, jog puolimo atveju šis straipsnis paralyžiuotų gynybą, atrodo ne kaip teisinė būtinybė, o kaip pavojaus imitacija. Ar tikrai siekiama stiprinti saugumą, ar norima sukurti prielaidas infrastruktūrai, kuri paverstų Lietuvos teritoriją pirmaeiliu taikiniu ir išprovokuotų dar didesnę eskalaciją prie mūsų sienų?Užsienio bazės ar Lietuvos suverenitetas?Iki šiol visi Lietuvoje esantys kariniai objektai teisiškai priklauso Lietuvos kariuomenei, o sąjungininkai juose naudojasi suteikta infrastruktūra. Panaikinus 137 straipsnį, atveriamos durys kurti pilnavertes, autonomines užsienio valstybių bazes. Jei tokiose bazėse Lietuvos valstybė neturės nei teisinės, nei fizinės ar karinės kontrolės, kyla esminis suvereniteto klausimas: ar mes išliekame nepriklausoma valstybė, ar tampame svetimų karinių bazių teritorija?Akylesni stebėtojai kelia dar aštresnius scenarijus: kas atsitiktų didžiojo konflikto metu? Jei užsienio bazės turėtų išskirtinį statusą, ar geopolitinių derybų metu Lietuvos žemė netaptų tiesiog derybų objektu, kol galingosios valstybės tvarkytų savo reikalus?Kodėl valdžia taip bijo referendumo?Lietuvos Respublikos Konstitucijos 9 straipsnis numato svarbiausių valstybės bei Tautos gyvenimo klausimų sprendimą referendumu. Nors Seimas teisiškai turi galimybę tam tikrus straipsnius keisti kvalifikuota balsų dauguma, visuomenėje kilus tokiam ryškiam pasipiktinimui ir nesutarimams, referendumas būtų vienintelis padorus ir demokratinis kelias.Valstybę kuria Tauta, o Seimo nariai yra tik Tautos išrinkti atstovai. Kai politikai vengia atsiklausti piliečių ir atvirai pareiškia, kad tokie sprendimai priimami ne pačios Lietuvos iniciatyva, o vykdant išorės nurodymus, kyla pagrįstas klausimas dėl valstybės savarankiškumo. Atsisakymas rengti referendumą ir Tautos nuomonės ignoravimas rodytų atotrūkį nuo pagrindinio suvereniteto šaltinio – Lietuvos žmonių.Jei sprendimas dėl 137 straipsnio išties atitinka Lietuvos interesus, kodėl bijoma duoti žodį patiems piliečiams? Tauta turi teisę pati nuspręsti savo valstybės likimą.Klausimai:1. Kodėl kilus visuomenės pasipiktinimui ir reikalavimui referendumo būdu spręsti dėl 137 straipsnio naikinimo, vietoje referendumo Dainius Gaižauskas Tautą išvadina kvailiais?2. Kodėl R. Gorienės laidoje Dainius Gaižauskas pasako, jog ne Lietuva priėmė sprendimą dėl 137 straipsnio panaikinimo? Ar Lietuva vis dar laisva, ar tik turime vykdyti tikrųjų Lietuvos šeimininkų, kuriais, akivaizdu, jau yra ne lietuvių tauta, nurodymus?3. Kokia apimtimi Konstitucija galioja karo padėties metu? Ar 137 straipsnis nėra ir negali būti suspenduojamas paskelbus karinę padėtį dėl realios, o ne išsigalvotos ar imituojamos ir visuomenę dirbtinai bauginančios karo grėsmės?4. Ar užsienio karinių bazių atsiradimas Lietuvoje kaip nors padidins Lietuvos saugumą ir kaip? Juk NATO kariai ir dabar turi teisę būti bei yra Lietuvos teritorijoje. Tačiau Lietuvos teritorinio vientisumo perleidimas kitoms karinėms pajėgoms yra valstybės išdavystė, o Lietuvos kariai privalo pagal priesaiką ginti Lietuvos teritorijos vientisumą.5. Ar susikūrus NATO bazėms Lietuvoje jos netaps saugiu NATO ir Rusijos susitarimu NATO kariams, kol vyks derybos dėl karinio konflikto nutraukimo, o tose derybose Baltijos šalys bus derybų objektas, o ne derybininkės? Ar po Baltijos valstybių atidavimo Rusijos įtakai, siekiant išvengti branduolinio karo, nebus sukurti žalieji koridoriai NATO kariams bei technikai pasitraukti iš Baltijos valstybių teritorijų?6. Ar būtų Rusija nesipriešinusi (galimai ir karinės jėgos panaudojimu) Lietuvai stojant į NATO, jei Lietuvos Konstitucijoje nebūtų buvę 137 straipsnio?7. Ar Rusija tikrai toleruos ne tik NATO karinių bazių atsiradimą, bet ir galimą branduolinio ginklo dislokavimą (D. Gaižauskas R. Gorienės laidoje teigė, jog būtent grėsmės atveju tokie ginklai gali būti dislokuoti Lietuvoje atgrasymo tikslu)? Juk tai tampa tiesiogine provokacija ir siekiu kelti karą, o ne atgrasymu. Ir kur garantijos, kad Rusija tai toleruos? Kada Ukrainoje atsirado NATO instruktoriai ir ginkluotė, kuo tai pasibaigė, jau matome. Ar nenutiks taip ir Lietuvoje panaikinus 137 straipsnį, kuris dabar kaip tik ir apsaugo nuo tokio scenarijaus?Iniciatyva ir balsavimas:Referendumui surengti reikia 300 000 piliečių parašų arba Seimo nario iniciatyvos bei atitinkamo kiekio Seimo narių pritarimo. Kodėl nė vienas Seimo narys tokios iniciatyvos neiškėlė ir kodėl net 99 Seimo nariai (kas jie tokie, visiems gerai žinoma) nubalsavo bei pademonstravo, kad dirba ne Lietuvos valstybei bei lietuvių Tautai, kuri juos išrinko atstovauti ir valdyti valstybę, bet atvirai ir vienareikšmiškai tokiu savo balsavimu išreiškė lojalumą tiems, kurie, pasak D. Gaižausko, priėmė sprendimą panaikinti Lietuvos Konstitucijos 137 straipsnį?
Get full access to Ddraudžiamos mintys at https://ddraudiamosmintys.substack.com/subscribe?utm_medium=podcast&utm_campaign=CTA_4 Become a supporter of this podcast: https://www.spreaker.com/podcast/draudziamos-mintys--6109548/support.
Autorių teisių apsauga. Kopijuoti ir platinti ar naudoti bet kokiais tikslais visą ar dalinį bet kurį esantį šioje paskyroje failą be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama.
5 OCT 2026 · ❗️🇱🇹 Ignas Vėgėlė, puikus straipsnis, iliustruojantis mūsų užsienio politikos idiotizmą…👍👇Kaip “Slava Ukraini” virto pagalba RusijaiPrieš kelias dienas buvo pranešta, kad JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija nepakvietė Lietuvos ir kai kurių kitų NATO sąjungininkų į Lenkijoje vyksiantį susitikimą dėl Aljanso ateities. Ten nebus Jungtinės Karalystės, Prancūzijos, nebus ir mūsų. Mūsų Prezidentas džiaugiasi, kad dalyvaus mūsų sąjungininkai, todėl nieko tokio, kad nebus mūsų; krašto apsaugos ministras to nesureikšmina, o konservatorių pavilioniai tai laiko mūsų užsienio politikos fiasko, nes Lietuva, anot jų, pavirto „antrarūše“. Prie pastarųjų tikrai buvo pirmarūšė, tik ne užsienio politikoj, bet persekiodama savo gyventojus, juos žemindama ir niekindama. Visgi tai nesumenkina klausimų dėl NATO susitikimo: gyventojais už Lietuvą vos dvigubai didesnė mūsų kaimynė Suomija dalyvauja, o mes – ne. Nepakvietimas diplomatijoje yra aiškus ženklas. Triukšmas žiniasklaidoje pritilo Niekas nebeieško tikrųjų priežasčių. Jokios rimtesnės analizės, jokio analitinio teksto ar laidos. Tai jau tapo įprasta Lietuvos viešosios erdvės diagnoze. Nors politologų ir analitikų daug, tačiau dauguma temoka aptarti vietos intrigėles: kas ką pasakė, kaip pavadino ar apsirėdė. O gal valdžia tikruosius užsienio politikos rezultatus slepia? Šnabždėdamasi, kad gyventojai per kvaili ne tik Konstitucijos pakeitimus svarstyti, bet ir geopolitinę tikrovę vertinti.Šį pavasarį į Baltarusiją deryboms vyko specialusis JAV pasiuntinys Baltarusijai John‘as Coale‘as. Užsuko ir į Lietuvą. Nerasdamas sąlyčio taškų su mūsų valdžia ir siekdamas paprotinti mūsų „diplomatijos elitą“, susitiko su tais, kurie girdi ir supranta. Susitikime su manimi Coale‘as nedaugžodžiavo, tačiau pasikeitęs JAV požiūris į santykį su Baltarusija ir noras nepalikti jos visiška Rusijos įkaite buvo akivaizdus. Nuo Prezidento ir šimonyčių iki budrių pasigirdo smerkiantys bei žeminantys mūsų susitikimo vertinimai. Girdi, susitiko ne su tais, „alternatyvi politika“ ir pan. Tai rodė, kaip skaudėjo mūsų susitikimas Lietuvos „diplomatams“, tik ar jie padarė išvadas?Tuo pat metu JAV panaikino sankcijas baltarusiškų trąšų gamintojai Belaruskalij. Gegužę JAV valstybės departamentas išsiuntė dokumentą Lietuvai, Lenkijai ir Ukrainai, kuriame pažymėjo, kad po JAV sankcijų „Belaruskali“ panaikinimo JAV bendrovės yra suinteresuotos pirkti ir transportuoti baltarusišką kalį, tačiau tam reikia tranzito per ES valstybes arba Ukrainą, kad būtų išvengta Rusijos. Ukrainos URM dokumento gavimą patvirtino. Lenkija, paprašyta patvirtinti jo gavimą, nutylėjo. O Lietuva? Lietuva, pasirodo, jo negavo! Nors Budrys tuo metu viešai pripažino JAV spaudimą dėl baltarusiškų trąšų tranzito, o paklaustas apie minėtą JAV dokumentą, atsisakė tai komentuoti. Ir kaip neprisiminsi anekdoto: „kada politikas meluoja? Kai praveria burną...“Tame dokumente pabrėžiama, kad baltarusiškos trąšos mažintų Rusijos gamintojų rinkos dalį ir Rusijos gaunamas tranzito pajamas. Mūsų valdžios vyrų noras nuo visuomenės nuslėpti šį JAV pasiūlymą buvo susijęs su dar nemalonesne detale. Pasirodo, jame JAV siūlė neįprastą finansinę konstrukciją: pajamas, kurias ES šalys gautų už baltarusiškų trąšų tranzitą, buvo siūloma nukreipti Ukrainos gynybai finansuoti. Kaip lietuviškai „vertybiška“: viešai – „Slava Ukraini“, o patyliukais – šimtai milijonų Rusijai?Tuo metu ministras Budrys ėmėsi vykdyti kitokius kažkieno pavedimus – krosu po Pietų Amerikos ir Azijos valstybes. Sportbačiai lankėsi Brazilijoj, Kambodžoj, Brunėjuj, Filipinuose, Vietname, Tailande. Kalbama, kad taip tikėjosi aplenkti JAV interesą, sutampantį su Lietuvos finansiniu ir saugumo interesu, grąžinti baltarusiškų kalio trąšų tranzitą per Lietuvą į JAV. Kam JAV to reikia? Nes JAV iš esmės teturi vienintelį tiekimo šaltinį – Kanadą, todėl pastaroji diktuoja aukštas kalio trąšų kainas. Ministrui aplenkti problemos nepavyko. Po mūsų susitikimo su John‘u Coale‘u, Vyriausybė pradėjo derinti kritinių mineralų sutartį su JAV, o ją pasirašyti įgaliotas ministras Budrys. Rugsėjo viduryje jis šią sutartį pasirašė Vašingtone. Po penkių dienų JAV Prezidentas Donaldas Trumpas pranešė, kad JAV planuoja didelį JAV susitarimą – „massive deal“ – dėl Baltarusiškų trąšų. Mūsų valdžia maivosi: „tai yra JAV ir Baltarusijos dvišalis reikalas ir Lietuvai „tiesiogiai įtakos nedaro“. Politikų choras pritaria: vieni mes nieko negalime, juk tai – ES sankcijos. Iš karto po sutarties pasirašymo JAV pasiunčia garantiją Lietuvai, kad JAV kariai sugrįš į Lietuvą. Tačiau ... devyniems mėnesiams! Mūsiškiai įrodinėja, kad tai normalu, nes pajėgos – „rotacinės“. Viešųjų ryšių tikslais mūsų diplomatai dar pakviečia JAV įkurti nuolatinę bazę Lietuvoje. Apsimesdami, kad nežino, jog JAV taip nesielgs. Nes JAV politika aiškiai nukreipta mažinti karių kontingentą Europoje, apie naujas nuolatines bazes net nediskutuojama. Bet mūsų diplomatai yra įsitikinę, kad vietos rinkėjas nėra tiek išmintingas. Tokias viešųjų ryšių antis sudoros su pasigardžiavimu. Juk pasakos generuoja tiek širdelių!Nutylima, kad JAV kariai 9 mėnesiams neatsitiktinai. Po pusės metų, 2027-ųjų vasarį, baigia galioti ES sankcijos dėl Baltarusiškų trąšų. Jas ES turės pratęsti, arba tų sankcijų nebeliks. Lietuva buvo viena aktyviausių ES sankcijų Baltarusijai iniciatorių ir palaikytojų. Sankcijos liks, JAV kariai gali „nusirotuoti“ į kitas šalis, pavyks suderinti tranzitą per Lietuvą – ir toliau užtikrins mūsų valstybės saugumą. Diplomatijoje sąjungininkui daug kas tiesiai nėra pasakoma: ženklai nulemia veiksmus. Lietuva supranta savo svarbiausio saugumo partnerio interesą, bet bijo pripažinti praeities klaidas. Primenu, kad 2022-aisiais Lietuva vienašališkai įvedė Baltarusijos trąšų tranzito apribojimus. Tik vėliau Baltarusiškos kalio trąšos buvo sankcionuotos Europoje. Ir ne be Lietuvos pastangų – tuo ne kartą gyrėsi mūsų „vertybinė“ valdžia. Dėl šių vienašalių sankcijų Lietuva gavo keliolikos milijardų ieškinį iš Belaruskali tarptautiniame arbitraže. Byla tebevyksta. Kaip dabar, esant tai pačiai, o gal net labiau įtemptai saugumo situacijai, panaikinti sankcijas, kurias Lietuva vienašališkai įvedė būtent nacionalinio saugumo interesu? Reikės pripažinti klydus. Dar reikės kalbėtis su Belaruskali dėl keliolikos milijardų ieškinio atsiėmimo, vykti politinėms deryboms pas Lukašenką. Šimonytės kariauna tik ir laukia, kada socdemus su visais budriais apdalinti „vatnikų“ etiketėmis. Socdemai gūžiasi: baisu. Ir toliau vykdo „vertybinę“ politiką. Tuo metu tūlas rinkėjas klausia, nejau viskas daroma tam, kad Rusija kasmet ir toliau gautų kone pusę milijardo dolerių pajamų vien iš Baltarusiškų trąšų logistikos ir tranzito paslaugų. Čia tie patys šimtai milijonų, kuriuos turėjo kasmet gauti Lietuva nuo 2022-ųjų. Dar ir JAV karius galėtų išsirūpinti Lietuvoje neterminuotai.Visai neseniai, visas politinio elito choras gynėsi kad JAV niekur oficialiai neprašė leisti per Lietuvą eksportuoti kalio trąšas. Atvirai meluoja. Net nejauku klausytis. Prisimenate oficialų JAV valstybės departamento raštą šį gegužį arba ne kartą JAV oficialių pareigūnų ir net Prezidento Donald Trump kartotą kalio trąšų poreikį? Kai būna nepatogu, slepiamasi už Europos reikalavimų. Taip ir dabar: Lietuva čia niekuo dėta, sankcijos Europinės...Ir pabaigai – svarbiausios šios politinės mozaikos detalės. JAV valstybės sekretorius Marco Rubio, pasirašydamas susitarimą tarp JAV ir Lietuvos dėl kritinių mineralų, sakė, kad pagal šį dokumentą Lietuva ir JAV kartu nustatys prioritetinius projektus ir per šešis mėnesius mobilizuos jiems valstybės bei privataus sektoriaus finansavimą. Ir vėl tie šeši mėnesiai – sutampantys su ES sankcijų Baltarusijai pratęsimo terminu. Mūsų URM priduria, kad susitarimas apima „saugų ir diversifikuotą kritinių žaliavų tiekimą“, tiekimo grandinių atsparumo didinimą bei strateginių priklausomybių mažinimą. Dar liko klausimų? Tuomet „vyšnaitė ant torto“ – JAV kritinių mineralų sąraše nuo 2025 metų puikuojasi „kalio druskų/mineralinių produktų“ kategorija. Įtraukta tarp 60 kritinių mineralų. Šiame sąraše be kita ko pabrėžiama kad jų tiekimo grandinė yra tarp didžiausios rizikos kritinių mineralų tiekimo grandinių. Oficialiuose JAV kritinių mineralų aprašymuose pabrėžiama, kad „Belaruskali“ yra vienas didžiausių pasaulio minėtų trąšų gamintojų, užimanti itin reikšmingą pasaulio kalio trąšų rinkos dalį. Štai Jums ir atsakymai, kodėl mes negalime tikėtis pakvietimo į NATO susitikimą. Viena ranka rašomės „kritinių mineralų“ susitarimą su JAV, kita ranka – žarstome įtampą tarp ES ir Baltarusijos, dėdami pastangas, kad Baltarusijai ir toliau galiotų kalio trąšų sankcijos. Viešai šaukiame „Slava Ukraini“, o patyliukais dedame pastangas, kad Rusija gautų apie pusę milijardo per metus už baltarusiškų kalio trąšų tranzitą. Beje, lenkai irgi pasirašė kritinių mineralų sutartį su JAV. Jame dar aiškesnė nuoroda į trečiųjų šalių kritinių produktų tiekimo grandines į JAV. Pasirašė dar balandį. Laimei, pas juos nėra tinkamai paruoštos infrastruktūros ir trąšų kelionė į Lenkijos uostus ilgesnė bei brangesnė. Priešingu atveju, Lietuva jau seniai būtų likusi „su nosimi“: be šimtų milijonų kasmet ir be rotacinių JAV pajėgų. Bet yra ir dar liūdnesnis scenarijus, kurį norėtų nutylėti mūsų „diplomatai“. Europai nesutikus švelninti sankcijų Baltarusijai (prie ko aktyviausiai prisideda Lietuva), JAV pradėjo krauti Baltarusijos kalio trąšas per Rusijos uostą Sankt Peterburge. Apie tai šiandien pranešė „Financial Times“. Dėl mūsų „vertybininkų“ užsispyrimo, mūsų pagrindinį saugumo sąjungininką verčiame bendradarbiauti su Rusija! Kitaip tariant, šalia Rusijai dovanojamų šimtų milijonų, dar ir didiname jos įtakos galią. Ankstesnieji tai vadino „vertybine užsienio politika“. Dabartiniams vertėtų pritaikyti Kreivio „paradoksus“: „paradoksali baimės politika“, plaukiant pasroviui su „vertybiniais“.
Get full access to Ddraudžiamos mintys at Become a supporter of this podcast: https://www.spreaker.com/podcast/draudziamos-mintys--6109548/support.
Autorių teisių apsauga. Kopijuoti ir platinti ar naudoti bet kokiais tikslais visą ar dalinį bet kurį esantį šioje paskyroje failą be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama.
16 MAY 2026 · Dvigubi Prezidentūros standartai: kodėl Nausėda delsia atimti ordiną iš korupcijos skandale skęstančio Jarmako?Lietuvos užsienio politika ir valstybinių apdovanojimų dalybos vėl atsidūrė moralinėje aklavietėje. Kol šalies vadovas Gitanas Nausėda demonstruoja geležinę valią ir principingumą bausdamas savus, užsienio veikėjams, panašu, galioja visiškai kiti – kur kas atlaidesni – standartai. Visuomenėje kyla pagrįstas įniršis: kodėl iš čiuožėjų Povilo Vanago ir Margaritos Drobiazko valstybiniai apdovanojimai bei pilietybė buvo atimti žaibiškai, o Ukrainoje dėl milžiniško masto korupcijos ir valstybės turto grobstymo teisiamas Andrijus Jarmakas vis dar nešioja prestižinį Lietuvos ordino kryžių?Prezidentūra privalo baigti slėptis už biurokratinių frazių ir prabusti – laikas imtis veiksmų yra dabar, o ne po metų teisminių procesų.Saviems – giljotina, svetimiems – diplomatinis aklumasPrisiminkime, su kokiu patosu ir moraliniu pranašumu Prezidentas pasirašė dekretus, kuriais iš P. Vanago ir M. Drobiazko buvo atimti ordinarai. Tada sprendimas buvo aiškus: šaliai agresorei šokantys sportininkai pažemino apdovanotojo vardą. Tai buvo teisingas, nors ir skausmingas žingsnis, kurį visuomenė palaikė.Tačiau kaip paaiškinti tai, kas vyksta dabar? 2024 metais G. Nausėda Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžių įteikė A. Jarmakui – žmogui, kuris šiandien Ukrainos antikorupcinių institucijų yra oficialiai kaltinamas valstybės lėšų plovimu ir grobstymu karo metu. Tai nėra tiesiog politinis skandaliukas; tai kaltinimai vagystėmis iš šalies, kuri krauju gina savo ir mūsų laisvę.Ir ką daro mūsų Prezidentas? Tyli. Laukiama „galutinių teismo sprendimų“, kol Lietuvos valstybės garbė yra mindoma korupcijos purve. Ar tam reikalingi ordinai, kad jais puoštųsi asmenys, įtariami pasipelnymu iš karo?Nuopelnų svarstyklės: sporto pasiekimai prieš korupcijos šešėlįNiekas neneigia, kad parama Ukrainai yra strateginis Lietuvos interesas. Tačiau parama Ukrainos tautai neturi virsti aklu nuolankumu korumpuotiems jos pareigūnams.Pažvelkime į situaciją piliečio akimis:• Vanagas ir Drobiazko: Dešimtmečius garsino Lietuvos vardą pasaulyje, kėlė šalies trispalvę aukščiausio lygio varžybose. Suklupo morališkai – bausmė sekė akimirksniu.• Andrijus Jarmakas: Gavo Lietuvos ordina avansu, kaip diplomatinį gestą. Šiandien jis teisiamas už savo tėvynės apiplėšimą. Reakcija iš Simono Daukanto aikštės – visiška tyla ir delsimas.Ar Prezidentui tikrai „nedaeina“, kaip tokie dvigubi standartai atrodo paprastiems Lietuvos žmonėms? Tai ne šiaip politinė klaida – tai spjūvis į veidą kiekvienam Lietuvos piliečiui, kuris aukoja savo pinigus Ukrainos paramai, kol apdovanoti asmenys Kijeve kaltinami tų pačių resursų grobstymu.Raginti nedelsiant: ponas Prezidente, atimkite ordina tuojau pat!Kiek laiko Prezidentūra dar vaidins stručių politiką? Kiek dar laiko valstybės vadovo patarėjai rengs aptakius pranešimus spaudai, tikėdamiesi, kad ši tema tiesiog pasimirš?Šis delsimas demonstruoja arba visišką politinį stuburo neturėjimą, arba baimę pripažinti savo klaidas. Apdovanojimas A. Jarmakui buvo įteiktas skubotai, o šiandien paaiškėjusios aplinkybės reikalauja tokio paties skuboto jo atėmimo. Kaltinimai korupcija karo metu yra didžiausia įmanoma gėda, kuri automatiškai nubraukia bet kokius praeities „diplomatinius nuopelnus“.Pone Prezidente, gana delsti ir gėdinti Lietuvą prieš tarptautinę bendruomenę. Parodykite tokią pačią griežtą poziciją, kokią parodėte Lietuvos sportininkų atžvilgiu. Pasirašykite dekretą ir atimkite Lietuvos ordiną iš Andrijaus Jarmako tuojau pat. Valstybės apdovanojimai nėra suvenyrai, kuriuos galima palikti įtariamųjų korupcija kišenėse.
Get full access to Ddraudžiamos mintys at https://ddraudiamosmintys.substack.com/subscribe?utm_medium=podcast&utm_campaign=CTA_4 Become a supporter of this podcast: https://www.spreaker.com/podcast/draudziamos-mintys--6109548/support.
Autorių teisių apsauga. Kopijuoti ir platinti ar naudoti bet kokiais tikslais visą ar dalinį bet kurį esantį šioje paskyroje failą be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama.
3 MAY 2026 · Will Oil Prices Topple the Dollar? A New Game with Digital RulesIn today’s world, oil isn’t just fuel for our cars—it is the “financial lifeblood” that has sustained the dominance of the US dollar for decades. However, 2026 has brought a breaking point that could completely change how we buy goods, the value of our savings, and which currencies we trust.The Digital “Bait”: Cheap Oil for Digital MoneyImagine a market where everyone transacts in only one currency (the dollar). Suddenly, one of the largest sellers—for instance, the United Arab Emirates (which officially left OPEC on May 1st)—announces: “If you pay in new digital currency instead of dollars, I will sell you oil 30% cheaper.”This is not science fiction. Here is how the mechanism works:1.Discount as Motivation: For countries like China or India, which consume massive amounts of oil, saving billions is a stronger motive than loyalty to old financial systems.2.The Digital Network: BRICS nations (Russia, China, India, UAE, etc.) are already actively testing their Central Bank Digital Currencies (CBDCs). These are not cryptocurrencies like Bitcoin, but state-issued, programmable money that allows for instant payments without the intervention of US-controlled banks.Why is this a Threat to the Dollar and the Euro?The dollar is the “world’s reserve currency” because it can buy anything, especially energy. If oil trade shifts to digital Eastern currencies:• Demand for the Dollar will Drop: The world will no longer need to stockpile trillions of dollars for a “rainy day.” This means the value of the dollar will decline.• The Euro caught between Two Fires: Europe imports almost all of its oil. If suppliers demand payment in digital Eastern currencies rather than euros, Europe will be forced to buy them, thereby weakening its own currency and driving up domestic inflation.Realistic Forecasts for 2026–2030While the system won’t collapse overnight, experts see clear trends:1. “Two-Speed” Global TradeThe world will split into two blocks. The West will stick to the dollar and euro system, while the Eastern axis (BRICS+) will build its own “Digital Silk Road.” This means international trade will become more complex and expensive.2. UAE – The New Market “Rebel”Having left OPEC, the Emirates plan to reach a production capacity of 5 million barrels per day by 2027. With a free hand, they could become China’s primary partner in testing settlements in digital yuan, further weakening Western financial control.3. Inflation in Europe will become “Chronic”Due to energy dependence, the euro will be the most vulnerable. If oil prices rise due to geopolitical tensions (as seen now with the closure of the Strait of Hormuz) and the dollar strengthens as a “safe haven,” Europeans will pay more for everything—from fuel to bread.4. The Digital Euro – A Survival AttemptThe European Central Bank will likely accelerate its Digital Euro project—not because it is convenient for consumers, but to have a “weapon” in this technological currency war.SummaryWe are no longer in the realm of theory—the digital petrodollar is dying, and its place is being taken by multiple competing systems. For the general public, this means one thing: the coming decade will be a period of high currency volatility and rising costs for imported goods until a new world order is established.Important note: The future value of your savings will depend not only on how much you earn, but also on which side of the “digital wall” your currency resides.
Get full access to Ddraudžiamos mintys at https://ddraudiamosmintys.substack.com/subscribe?utm_medium=podcast&utm_campaign=CTA_4 Become a supporter of this podcast: https://www.spreaker.com/podcast/draudziamos-mintys--6109548/support.
Autorių teisių apsauga. Kopijuoti ir platinti ar naudoti bet kokiais tikslais visą ar dalinį bet kurį esantį šioje paskyroje failą be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama.
3 MAY 2026 · OPEC IR JAE PASAULIO PERTVARKYMAS?
Get full access to Ddraudžiamos mintys at https://ddraudiamosmintys.substack.com/subscribe?utm_medium=podcast&utm_campaign=CTA_4 Become a supporter of this podcast: https://www.spreaker.com/podcast/draudziamos-mintys--6109548/support.
Autorių teisių apsauga. Kopijuoti ir platinti ar naudoti bet kokiais tikslais visą ar dalinį bet kurį esantį šioje paskyroje failą be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama.
Supporters Club
26 FEB 2026 · Vadinami vatnykai pasisako už tai,kad nebūtų karo. Lgbt už tai jog reikia žudyti rusus. Lgbt rėkia jog jiems reikia teisių,,jog visi privalo juos gerbti. Bet būtent lgbt ir jiems prijaučiantys rėkia jog reikia žudyti lietuvius,nelojalius! Nelojalius kam? Lgbt? Kurie jau naikina Lietuvių taitą demografiškai!
Autorių teisių apsauga. Kopijuoti ir platinti ar naudoti bet kokiais tikslais visą ar dalinį bet kurį esantį šioje paskyroje failą be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama. Become a supporter of this podcast: https://www.spreaker.com/podcast/draudziamos-mintys--6109548/support.
Autorių teisių apsauga. Kopijuoti ir platinti ar naudoti bet kokiais tikslais visą ar dalinį bet kurį esantį šioje paskyroje failą be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama.
Supporters Club
24 FEB 2026 · DIENA X JAU PRASIDEDA. Apie tai,nuo ko kai kam prasidės mikčiojimas.Yra garso įrašai su vardais ir pavardėmis tų,kurie planuoja mano nužudymą,ir ne tik mano. Detalės kas,kaip kada,kaip geriau,kokie atsitraukimai,ka dėl to apkaltins,kaip tai nutildys…. Tie įrašai jau pas atsakingus pareigūnus ne Lietuvos teisėsaugoje,kadangi Lietuvos teisėsauga atstovaujama kai kuriu žmonių,tuose planuose dalyvauja! Diena X JAU ATĖJO. Ir tai ne Rusai užpuolė Lietuvą! Diena X reiškia banditų ir teroristų klano žlugimą. Dėl ko klanas žlunga? Todėl jog klano pagrindinis kodeksas yra piratų kodeksas “KIEKVIENAS UŽ SAVE”. Štai tokios jų vertybės,už kurias jie kovoja ir kurias jie gina. Become a supporter of this podcast: https://www.spreaker.com/podcast/draudziamos-mintys--6109548/support.
Autorių teisių apsauga. Kopijuoti ir platinti ar naudoti bet kokiais tikslais visą ar dalinį bet kurį esantį šioje paskyroje failą be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama.
Draudžiamos mintys,už kurias Lietuvoje persekiojama,grasinama,bauginama,baudžiama ir bandoma nužudyti,pakenkti fiziškai,finansiškai. Ir visa tai vadinama žodžio laisvė!
Information
| Author | Draudžiamos mintys |
| Organization | ... |
| Categories | Daily News , Politics |
| Website | www.spreaker.com |
| mokymai@postas.lt |
Copyright 2026 - Spreaker Inc. an iHeartMedia Company
