Lepūnėlis – tai asmuo, kuriam viskas sunku, nemiela, baisu, todėl kiti turėtų už jį atlikti nemalonius darbus, apsaugoti nuo sunkumų, atleisti nuo pareigų taip, kaip vaikystėje darė mamytė ar tėvelis. Savo tikslų lepūnėlis siekia vienu iš trijų jo gerai įvaldytų būdų: apsimesdamas auka, kvaileliu arba tapdamas agresoriumi. Kaip vaikystėje, kai tėvelius galėjo "papirkti" nelaimingu, ašarotu veideliu arba džiaugsmingu kvailu elgesiu, arba trypdamas kojytėmis, mušdamas kumštukais.
Kaip pavyksta lepūnėliui ir suaugus išlaikyti vaikišką elgesį? Kaip į jį reaguoja aplinkiniai? Kaip lepūnėliams suaugti?
Ved. Rūta Bačiulytė ir Aušra Griškonytė.