Laiko pasukti atgal neįmanoma - jis skuba į ateitį, tačiau jį pristabdyti pavyksta. Tuomet, kai pasineriame į veiklą, kai kažkas mus sudomina taip, kad viskas aplinkui išnyksta ir telieka tik dominantis objektas - subjektyvus laikas pranyksta. Stebimės: „Juk ką tik pradėjome, o žiū jau ir vakaras!“
Prasmingas laikas yra prasmingos veiklos palydovas. Dar žiloje senovėje žmonėms egzistavo tik toks laikas, nužymėtas įvykusių įvykių pėdsakais. Šiandien mes linkę skaičiuoti valandas ir minutes bei dejuoti, kaip viskas pabodo, neįdomu, vargina.
Tad kaip pasinerti į srauto būseną, kuri lyg koks magas pradangina laiką?
Ved. Rūta Bačiulytė ir Aušra Griškonytė.