Visko turime be galo, be krašto, bet nepaliaujame norėti daugiau: turtų, garbės, valdžios, dėmesio, meilės, sekso, jaunystės, grožio... Kai gėrybės ima laužyti lentynas ar išpučia mūsų šonus, metamės į kitą kraštutinumą – asketišką gyvenimą. Tuomet suskaičiuojame kiekvieną burnon keliaujantį kąsnį, atsisakome daugelio maisto produktų, sportuojame tol, kol iš sporto salės patenkame į ligoninės palatą, parduodame turėtus dvarus ir apsigyvename sodo namelyje.
Švytuoklės principu blaškosi ir emocijos - pakilimus lydi nuopoliai, euforija veda į neviltį ir liūdesį.
Kodėl taip sunku surasti saiką? Kodėl nepajėgiame gyventi vadovaudamiesi aukso vidurio principu?
Ved. Rūta Bačiulytė ir Aušra Griškonytė.