Jis geidžia jos, kurią stipriai ir aistringai myli, tačiau bijo, jog ši meilė sugriaus jo asmenybę.
Mylėti jam reiškia pavojų netekti savęs, savo tapatybės, atsidurti moters valdžioje ir būti jos sunaikintam. Todėl veda kitą, kuriai jaučia draugiškumą. Ji – jam saugus, patogus užutėkis. Žmona rūpinasi jo poreikiais, paremia, paguodžia, kai jis tyliai kenčia negalėdamas atsiduoti mylimajai. Jis laikosi įsikibęs žmonos, nors jos nemyli ir negeidžia. Žmona jį erzina, todėl dažnai ant jos lieja savo sukauptą tulžį. Svajoja apie aistringą gyvenimą su mylima moterimi, bet svajos ir lieka svajomis.
Kaip atsitinka, jog meilė suskaldo vyro gyvenimą? Kodėl jis nusigręžia nuo meilės ir nueina paskui nemylimą, kurią ilgus metus žemina, kankina, neprisileidžia artyn?
Ved. Rūta Bačiulytė ir Aušra Griškonytė.