Vienišumas, paviršutiniški vienadieniai ryšiai, uždarumas, kaukės, po kuriomis slepiama tikroji savastis – tai slegia nemažą dalį šiuolaikinių žmonių. Didžiuojamės kosmoso tyrimo pasiekimais, didelę gyvenimo dalį praleidžiame interneto erdvėje, karpome ir klijuojame DNR, kuriame ir gaminame žmogų nuo darbo išlaisvinančius prietaisus. Tačiau žmonių bendravimas daugeliui taip ir lieka terra incognita.
Bijome vienas kito lyg didžiausių priešų. Gąsčiojamės, kad apkalbės, išduos, atstums net artimiausi giminės ir draugai. Gyvename įsitempę, atsiskyrę, rūpindamiesi tik mažais savo pasaulėliais. Kodėl vengiame parodyti pasauliui savo tikruosius veidus: dalintis nuoširdžiomis mintimis ir emocijomis, atvirai atskleisti savo norus? Kuo rizikuotume atsiverdami kitai žmogiškajai būtybei?