Kas nutinka įsimylėjelių porai, kai po kelių bendro gyvenimo metų moteris tampa tikra žiežula, savo reikalavimais ir nurodymais užtvindžiusi visus namus, o vyras susitraukia į taškelį ir geba tik klusniai vykdyti paliepimus retsykiais tyliai maištaudamas alkoholio taurėje? Kur dingsta vyro ryžtingumas ir atkalumas? Kur išgaruoja žmonos drovumas ir trapumas?
Kodėl poroje vienas tampa vadovu, o kitas – pavaldiniu? Ir tokie santykiai gyvuoja dešimtmečiais! Kaip tokia nelygybė atsiliepia psichinei ir fizinei kiekvieno asmens gerovei? Ar įmanomi ilgalaikiai lygiavertiški santykiai partnerystėje? O gal demokratija šeimoje tik utopija?