„Jaučiuosi netinkamas, ne toks, kokio reikia“, – neretai guodžiasi žmogus. Stengiasi, verčiasi per galvą, kad tik įtiktų, atitiktų aplinkinių lūkesčius – veltui. Keičia savo pomėgius, įpročius, įgyja vis naujų įgūdžių, plečia savo akiratį. Tačiau pojūtis, jog yra nepakankamas taip ir neapleidžia.
Kodėl daugelis žmonių jaučiasi nevisaverčiais? Kenčia užsisklendę vienatvėje, nes neverti būti ryšyje. Kenčia smurtinguose santykiuose, nes jaučiasi tik to nusipelnę. Leidžia save išnaudoti darbdaviui, nes nesijaučia galį pareikšti apie savo poreikius. Ar tiesa, jog yra tinkami ir netinkami žmonės? Ir kam jie turėtų tikti? O gal liausimės matuoti save ir kitus naudingumo kriterijumi ir įžvelgsime tikrą žmogiškojo gyvenimo prasmę?