Užbaigdami metus atsikratome senų, nebereikalingų daiktų, užbaigiame pradėtus darbus, aplankome ar susitinkame su senokai matytais draugais ir giminėmis. Bet kodėl iš vienų metų į kitus tempiamės pyktį, kartėlį, atsiminimus apie patirtas skriaudas?
Kas yra nuoskaudos? Kodėl neretas yra linkęs jas kolekcionuoti? Ar teisūs tvirtinantys, kad pamiršti nuoskaudas – tai leisti keroti blogiui? Kaip kaupiamos nuoskaudos paveikia tarpusavio santykius, fizinę ir psichinę sveikatą, gerovę? Ką gi daryti, kad nuoskaudos neapkartintų gyvenimo?