Nesusimąstome, jog neretai reaguojame ir elgiamės lyg vaikai ar paaugliai. Nevaldomos emocijos lemia impulsyvius sprendimus. Čia verkiame, o čia žiūrėk jau juokiamės – taip išgąsdiname ar verčiame mumis nepasitikėti aplinkinius. Vienas nemotyvuotas noras veja kitą, o pareiga tampa didžiausiu gyvenimo kliuviniu.
Kaip žengti asmenybės brendimo keliu? Kaip jį rasti? Ar būtini pagalbininkai? Kaip juo eiti sekasi moterims ir vyrams?