Ar verta ir padoru ginti savo vertybes ir principus, jei kasdien mums siūloma būti atviriems pasauliui ir toleruoti jame vykstančius reiškinius?
Muša vaiką? Nėra ko kištis, nes ne visi vienodai supranta auklėjimą. Pažemino gyvybę aukojusį žmogų? Taip jam ir reikia, nėra čia ko aukotis. Negerbia mūsų įstatymų? Ne visur įstatymai vienodi, jie tam ir yra, kad juos laužytumėm. Keli dešimtmečiai gyvena Lietuvoje, bet taip ir neišmoko lietuviškai? Ne visi žmonės gabūs kalboms. Negerbia ir engia kitą žmogų? Jis pats leidžia taip su juo elgtis. Tyčiojasi iš paauglio? Tegul vožia užpuolikams. Ir taip be galo...
Kur baigiasi tolerancija ir kur verta stoti savo įsitikinimų gynybon?