Vieni džiaugiamės kiekvienu dieną pradedančiu rytu, kiti gi bambame, kad jis ir vėl atėjo. Vieni pasaulį matome baltą, kiti – tik juodą. Vieni negalime be dramų, konfliktų, keblumų – jų ieškome ar net patys sukuriame. Kitiems pakanka draugiškų, ramių, netgi rutininių santykių.
Kodėl ir kaip renkamės žvelgti į tą patį supantį pasaulį? Ar įmanoma vienu kartu pamatyti abi jo puses – šviesiąją ir gąsdinančią tamsiąją?