Šiandien dažnai skundžiamasi laisvės stoka. Bambama, kad reikia laikytis „kvailų“ įstatymų ir taisyklių, vykdyti „nesąmoningas“ vadovų skirtas užduotis, mokytis „bukų“ dalykų mokykloje ar universitete. Laisvę „riboja“ tėvai, sutuoktiniai, vaikai. O mes juk norime jaustis laisvi lyg paukščiai: bet kada ir bet kaip tenkinti savo norus, lėkti, kur akys veda, bendrauti tik tiek, kiek smagu, dirbti tą ir tiek, kas ir kiek malonu.
Tikroji laisvė neatsiejama nuo atsakomybės. Kodėl pamirštame ar gyvename lyg nežinodami, jog už kiekvieną mūsų ištartą žodį ar atliktą veiksmą turime atsakyti? Kaip atrodo toks gyvenimas? Kuo už tokią „laisvę“ tenka susimokėti?