Štai vienas pilietis guodžiasi, kad jaučiasi darbe nevertinamas, išnaudojamas, bet nieko nekeičia. O kitas štai šoliuoja lyg žiogas nuo vienos prie kitos darbovietės – ieško savo svajonių darbo, bet taip ir neranda. Nelaimingas. Nepatenkintas. Beviltiškas. Nėra išeities?
Kaip išsaugoti savo žmogiškąjį orumą ir pasirinkti laisva valia kiek ir kaip norime dirbti? Kaip išlikti atsakingu, sąmoningu ir kuriančiu, kai darbdaviai mato tik „žmogiškuosius išteklius“?