Ne apie elgetas ar ekstremalių pojūčių megėjus pašnekesys. Apie tuos, kurie patys to nenorėdami balansuoja ties normos ir patologijos riba.
Ar žinote, jog yra mįslingų psichiatrams ir psichoterapeutams žmonių? Jie nei sveiki, nei sutrikę. Vieną dieną puikiausi draugai ir kūrybingi darbuotojai, o kitą dieną – pikčiausi priešai ir aršūs kritikai. Štai tokie ypatingi asmenys, kuriuos sunku kategorizuoti. Juos pavadino ribinėmis asmenybėmis.
Kaip susiformuoja tokio žmogaus asmenybė? Kas tai lemia? Kuo ypatingas jų ir artimiausios aplinkos gyvenimas? Ar jie pajėgūs pasirinkti vieną krantą, o ne amžinai stoviniuoti ant tiltelio? Ar galima jiems padėti?