Kartais besiklausant „išprususių“ kalbėtojų susidaro įspūdis, kad draugiškas žmonių sambūvis yra įmanomas tik visiškai atsikračius pykčio ir agresijos. Anot jų, iš pykčio gimsta diduma žmonijos negerovių.
Kaip atrodytų gyvenimas, jei kokiu nors stebuklingu būdu pavyktų pašalinti agresiją? Linkėtume visiems gero, be perstojo darbuotumėmės gėrio vardan? O gal taptume tokie pasyvūs, kad ir pirštą pakrutinti būtų sudėtinga?
Bėda – ne agresija, bet tai, ką mes su ja darome. Kaip teisingai naudotis šia gamtos dovana?