Visi vienu balsu tvirtina, kad sveikata – didžiausias gėris. Tad kodėl svajojame „kokią savaitėlę pasirgti“? Kodėl, kai prisidirbame bėdų ir tenka už jas atsakyti, slepiamės gydymo įstaigose? Kodėl susergame, kai tenka priimti svarbius asmeninio gyvenimo ar veiklos sprendimus?

Psichologai tokią elgseną vadina „bėgimu į ligą“. Kaip nutinka, kad užuot stoję akistaton su gyvenimo iššūkiais, rausiamės į ligos patalą?