„Nesutapo charakteriai“, – skundžiasi besiskiriantys. „Jis/ji visai niekam tikęs“! – bamba ji ar jis. Kaip nutinka, kad tai, kas pradžioje vienas kitame žavėjo ir traukė, po kurio laiko virsta tarpusavio pragaro priežastimi? Kodėl mums taip sunku priimti kitokį žmogų? Kodėl norime, kad jis mąstytų, jaustų ir elgtųsi kaip mes?
Žmonių tarpusavio santykiai – tai kelias per viršukalnes ir bedugnes. Jį įveikia tik tie, kurie pasirengę ir nuolat savo parengtį gerina. Tai tie žmonės, kuriems kelionė kartu yra svarbesnė už galutinį kelionės tašką. Kiekvienoje tikroje kelionėje svarbu gebėti derintis prie kito asmens, neprarandant savosios tapatybės. Kaip to pasiekti?