Kaip gyventi poroje? Ar reikalauti, kad kitas elgtųsi, kaip aš noriu, ar prisitaikyti prie kito norų ir lūkesčių? Kitaip tariant – dominuoti ar paklusti? O gal gali būti ir trečias sugyvenimo kelias?
Kodėl neretai poros partneriams sunkiai sekasi susikalbėti neengiant, nežeminant ir nevarginant kito? Nors nuolat kalbame ir reikalaujame santykiuose lygybės, deja, taip sunkiai sekasi jos siekti. Vis dar bendradarbiavimą, kompromisą ar savarankiškumą suvokiame ir vertiname tiesiog kaip teorines sąvokas. O kaip atrodo poros santykiai, kai šios sąvokos virsta tikrove?