Tinginystės reiškinys senas kaip pasaulis. Jo atvaizdavimą sutinkame tautosakos pasakojimuose apie trečią brolį, mėgdavusį dienas leisti ant krosnies. Liaudis manė, kad taip gyvenantis žmogus nepasižymi sveiku protu, nes vadino tą brolį kvaileliu.
Šiandien tinginystė neišnyko. Ji įgavo kitą vardą – pasyvumas. O psichologijos mokslas, tyrinėjantis šį reiškinį, atskleidė daug įdomaus – menkas protas čia nieko dėtas. Ką slepia pasyvumas? Kas tai – išgyvenimo strategija, asmenybės sutrikimo išraiška ar psichikos ligos simptomas?