Išmokome individualizmo, bet nebegalime gyventi bendruomeniškai. „Aš, man, mano“ persveria „mes, mūsų“. Tapome labiau panašūs į vienišus vilkus nei į komandinius žaidėjus. Kiekvienas turime savąją tiesą. Tik ji mums svarbi. Kito tiesa erzina, glumina, norisi ją atstumti, paneigti. Kaunamės dėl to, kieno tiesa geresnė. Kažkas laimi, kažkas pralaimi. Bet komandos, bendruomenės nebelieka. Laimime savąją tiesą, bet pralaimime bendrumą.