Žmogus gyvena nesąmoningos gamtos apsuptyje. Tik jam vienam teko laimė suvokti, kas jis yra, pasirinkti, kaip jis nori gyventi. Tačiau kodėl skundžiamės, kad gyvenimas „atsitiko“? Kodėl dejuojame, kad ne gyvename, Bet „egzistuojame“?
Sąmoningumas – laimingo gyvenimo sąlyga. Laimė – ne atsitiktinė aplinkybių griūtis, bet mūsų sąmoningo apsisprendimo rezultatas. Kiek ir kuo sumokame už gyvenimą pagal principą – „į nieką nesigilinu“?