Kodėl išsivysčiusiose šalyse elitiniai universitetai telkiasi regionuose?

Oficialioji šalies valdžia kalba apie regionų stiprinimą, dėl šios priežasties iš Vilniaus į Kauną iškeliama Žemės ūkio ministerija; įvedus etatitinį mokytojų darbo apmokėjimą, buvo gerokai padidintos regionų mažų mokyklų mokytojų algos, o didmiesčių mokytojams – sumažėjo. Bet kalbant apie aukštąsias mokyklas, situacija kitokia. Lietuvoje priešingai, nei daugelyje senosios demokratijos šalių, kur patys prestižiškiausi, vadinamieji „Gebenės lygos" universitetai, yra įsikūrę ne sostinėse, o nedideliuose miestukuose. Ir taip yra neatsitiktinai, o vykdant tikrą, ne popierinę regioninę politiką.

O Lietuvoje akademiniais miestais iš esmės tampa du didmiesčiai: Vilnius ir Kaunas. Šiaulių universitetas (ŠU) studijų parodoje „Studijos 2019" pranešė žinią stojantiesiems – ŠU nuo šios vasaros bus nebe savarankiškas universitetas, o Vilniaus universiteto padalinys. .
Iš tiesų tokia universiteto netektis yra skausminga ne vien Šiauliams ir regionui, bet ir visai Lietuvai. Jei nelieka regione universiteto, nebelieka ir „intelekto", nes intelektualiai pajėgiausi, veržliausi, drąsiausi, perspektyviausi akademinio pasaulio žmonės išvažiuoja ten, kur geriausiai gali realizuoti savo gebėjimus. Daugybė puikių ŠU dėstytojų persikėlė dirbti ir gyventi į Vilnių ar Kauną ir niekada nebegrįš atgalios. Įkandin jų išvažiuoja jaunimas, kuris galėjo likti regione studijuoti ir kurti savo ateitį.
Beje, buvusioji Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos vadovybė dar neseniai turėjo planų ir regioninę Šiaulių valstybinę kolegiją prijungti prie Vilniaus arba Kauno kolegijų.
Kur veda tokia regioninė politika regionus ir visą šalį? Kodėl regionams svarbu išlaikyti aukštąsias mokyklas? Ką galvoti abiturientams belaukiantiems stojamųjų, ar dar verta jiems rinktis studijas regionų aukštosiose mokyklose?

Laidoje dalyvaus Šiaulių universiteto rektorius profesorius Darius Šiaučiūnas ir Šiaulių valstybinės kolegijos direktorė dr. Natalija Šedžiuvienė.

Ved. Jonė Kučinskaitė.