25 APR 2024 · Jungtinių Amerikos Valstijų universitetuose bei koledžuose įsitvirtinęs ir į kai kurių Europos šalių aukštąsias mokyklas sėkmingai atėjęs artes liberales studijų modelis Lietuvoje sunkiai randa vietą. Kodėl per 35-erius metus artes liberales vis dar sunkiai pažinus Lietuvos studentijai? Su kokiomis švietimo bei aukštojo mokslo biurokratinėmis kliūtimis susiduria artes liberales studijos? O ir kiek vis dar yra darbdavių, kurie, pamatę absolvento diplome įrašą artes liberales, mano, kad tai menininkas ir jis netinkąs dirbti gamybos ir pramonės įmonėse, o ir valstybės ar viešajame sektoriuje? LRT RADIJUJE diskutuoja Vytauto Didžiojo universiteto rektorius Juozas Augutis ir Education USA atstovė Žaneta Savickienė. Ved. Jonė Kučinskaitė

18 APR 2024 · Po to, kai praėjusią savaitę iš posto besitraukiantis švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas pareiškė, esą šių metų tarpiniai žinių patikrinimai buvo viso labo pilotiniai, daugėja vienuoliktokų, žadančių nedalyvauti šiemet prastai parengtame egzaminavime. Priminsime, kad mažiau nei po mėnesio, gegužę, yra numatyti inžinerijos, istorijos ir chemijos tarpiniai žinių patikrinimai, sudarysiantys net 40 proc. viso valstybinio brandos egzamino (VBE) svorio. Bet, kaip paaiškėjo prieš savaitę, vienuoliktokų šiemet pasiekti rezultatai bus neprivalomi ir tik jų pačių pageidavimu galės būti įskaityti į galutinį VBE. O ir tiek mokiniai, nedalyvavę šiemet vykusiame tarpiniame žinių patikrinime, tiek nepatenkintieji šiemet vykusių pusegzaminių rezultatais galės kitąmet laikyti VBE, sudarysiantį 100 proc. balų, kaip kad buvo iki šiol. Bene daugiausia iečių šiemet buvo sulaužyta dėl pasirengimo istorijos tarpiniam žinių patikrinimui. Jo data buvo keičiama net keletą kartų, o prieš kiek mažiau nei mėnesį Švietimo, mokslo ir sporto ministerija paskelbė, Istorijos mokytojų asociacijos prašymu, siaurinanti istorijos tarpinių patikrinimų apimtį. Tiesa, tiek dalis vienuoliktokų, tiek daugybė istorijos mokytojų vis viena tikina vargiai spėsiantys išmokti šių metų kursą, pateiksimą pusegzaminiuose. Tad daugėja vienuoliktokų, svarstančių neateiti į istorijos pusegzaminį. Ką patys mokytojai mano apie dalies vienuoliktokų idėją nebedalyvauti šiemet vyksiančiuose likusiuose tarpiniuose žinių patikrinimuose? LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja Kristina Urbienė, Trakų Vytauto Didžiojo gimnazijos istorijos mokytoja bei Lietuvos istorijos mokytojų asociacijos Trakų skyriaus pirmininkė, taip pat Kornelijus Šleževičius, Vilniaus krikščionių gimnazijos istorijos mokytojas. Ved. Jonė Kučinskaitė

11 APR 2024 · Šiandien atsivėrė visos Lietuvos profesinės mokyklos. Jose nuo ryto iki darbo dienos pabaigos laukiami tiek jaunesni moksleiviai, progimnazistai, tiek gimnazistai. Jiems ir jų tėvams bus pristatytas kiekvienoje profesinėje mokykloje siūlomas mokymo programų meniu. Iš tiesų išsilavinusios ir labiau pasiturinčios šeimos dažniausiai vengia net pagalvoti apie savo vaiko ateitį profesinėje mokykloje. Mat dažnai šeimai profesinis mokymas vis dar asocijuojasi su tepaluotomis rankomis, purvinais kombinezonais, nešvankia darbininkų šnekta. Bet, anot profesinių mokyklų atstovų, šis įvaizdis yra klaidingas. O ir įstoti į kai kurias mokymo programas profesinėse mokyklose gali būti net sudėtingiau nei į kai kurių aukštųjų mokyklų studijų programas. Ką siūlo profesinės mokyklos jaunuoliams? Ir kiek tiesos, kad neretai profesinių mokyklų absolventai uždirba daugiau nei aukštųjų mokyklų alumnai? LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja Elena Pelakauskienė, Vilniaus automechanikos ir verslo mokyklos direktorė, Paulius Čepas, Kauno technologijų mokymo centro direktorius ir Vytautas Petkūnas, Visagino technologijos ir verslo profesinio mokymo centras vadovas. Ved. Jonė Kučinskaitė

4 APR 2024 · Matematikos tarpinių patikrinimų užduotys – tiek A, tiek B lygio – buvo sunkesnės, nei to reikalauja matematikos užduoties aprašas. Tai šią savaitę konstatavo švietimo, mokslo ir sporto ministro sudaryta komisija. Mokiniams balai už užduotis bus indeksuojami ir perskaičiuojami. Kiek anksčiau panašios išvados priėjo ministro sudaryta fizikos tarpinio užduočių įvertinimo komisija, akcentavusi, kad fizikos tarpinio patikrinimo užduotis buvo sudėtingesnė nei numato reikalavimai, joje buvo nekorektiškai suformuluotų klausimų, galėjusių suklaidinti mokinius. Atsižvelgiant į komisijos išvadas buvo peržiūrėti ir pakoreguoti fizikos užduoties vertinimai. Kaip tai paveiks moksleivių pasitikėjimą nacionaline valstybinių brandos egzaminų (VBE) sistema, kurios dalis ir yra vienuoliktokų tarpiniai žinių patikrinimai. Šie patikrinimai sudarys 40 proc. viso VBE svorio. Kam naudingas ir kam nenaudingas šis indeksavimas? Kokia turėtų būti mokyklų bendruomenių: mokytojų, gimnazijų vadovų, pačių mokinių ir jų tėvų reakcija į šią situaciją? Kodėl Lietuvoje kasmet po brandos egzaminų netyla skandalai? Kaip buvo galima išvengti klaidų užduotyse? Kokios galimos išeitys? LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja: Andrius Storta, Trakų Vytauto Didžiojo gimnazijos fizikos ir informacinių technologijų mokytojas, dr. Dainius Dzindzalieta, Vilniaus universiteto matematikos ir informatikos fakulteto docentas. Laidos vedėja Jonė Kučinskaitė

28 MAR 2024 · Šiandien Vakarų pasaulio krikščionys pradeda Velykų tridienį. Jis prasideda Didžiuoju ketvirtadieniu. Tai yra susikaupimo laikas ir proga pakalbėti apie sekuliarėjančio pasaulio vertybes mokyklose. LRT RADIJUJE vieši Vytautas Verikas, „Vaivorykštės tako“ gimnazijos Vilniaus filialo vadovas, Šiaulių jėzuitų mokyklos direktorė Giedrė Statkutė bei Marijampolės marijonų gimnazijos direktorius Saulius Andriuška. Ved. Jonė Kučinskaitė

21 MAR 2024 · Ašaros, nemiga, stresas – taip vienuoliktokų tėvai apibūdina atžalų savijautą laikant tarpinius žinių patikrinimus, kurie jiems buvo žadėti būsią tarsi lengvas pasivaikščiojimas. Įvedinėjant tarpinius žinių patikrinimus švietimo politikai tikino, esą dauguma vienuoliktokų nesunkiai surinksią maksimalius 40 taškų ir būsią iš anksto tikri, kad jau išlaikė baigiamąjį egzaminą. Bet, kaip parodė dvi pastarosios savaitės, fizikos tarpiniame žinių patikrinime nė vienas vienuoliktokas negavo maksimalių balų. Negana to, kaip suskaičiavo patys moksleiviai, fizikos patikrinimo užduotys parengtos su klaidomis. Matematikos B lygio tarpinis žinių patikrinimas buvęs sunkesnis nei A lygio. Jo neišsprendęs net pats ministras, turintis statistiko diplomą. O maksimalų taškų skaičių surinko mažiau nei vienas procentas visų šalies vienuoliktokų. O štai anglų kalbos tarpinio žinių patikrinimo išvakarėse paaiškėjo pakeitimai anglų kalbos užduotyse. Vis dėlto švietimo valdininkai ir toliau aiškina, esą tie, kas stropiai mokėsi visus šiuos metus, tie nesiskundžia, kad tarpiniuose yra sunku. Vienuoliktokai primena, kad jie visus metus mokėsi pagal atnaujintas ugdymo programas, taip ir nesulaukę žadėtų naujų vadovėlių, o mokytojų nepasiekė jiems skirtos metodinės medžiagos. Ką mąsto vienuoliktokai po tokių patirčių apie suaugusiųjų pasaulio jiems kuriamas taisykles? Ar jie neprarado pasitikėjimo? Bei kokios psichologinės metodikos galėtų padėti vienuoliktokams išgyventi ne tiesiog egzaminų stresą, o stresą naujovės, kuriai nebuvo tinkamai pasirengta? LRT RADIJO švietimo laidoje dalyvauja dr. Aistė Dromantaitė, psichoterapeutė, Mykolo Romerio universiteto Viešojo valdymo ir verslo fakulteto, Vadybos ir politikos mokslų instituto profesorė, Evita Veselkaitė, Vilniaus krikščionių gimnazijos vienuoliktokė, Nojus Lysychas, Vilniaus rajono gimnazijos vienuoliktokas, Julija Daugytė, Panevėžio J. Balčikonio gimnazijos vienuoliktokė, Smiltė Greimaitė Trakų Vytauto Didžiojo gimnazijos vienuoliktokė. Ved. Jonė Kučinskaitė

15 MAR 2024 · Nuo kito rugsėjo visos gimnazijos, kurios neturės 21-o mokinio, nebegalės formuoti vienuoliktų klasių. Visi jaunuoliai, ketinantys tęsti mokymąsi gimnazinėse klasėse, turės pasieškoti kitų gimnazijų. Tai ypač jautru ir aktualu nedidelių miestelių bendruomenėms. Čia į mokyklas iki šiol suvažiuodavo mokytis jaunuoliai, gyvenantys atokiuose kaimuose už keliolikos kilometrų. Nuo rugsėjo tiek jiems, tiek rajoninių miestelių vienuoliktokams mokykla gali dar labiau nutolti, o kelionė iki mokyklos truks nebe vieną ar pusantros valandos, o ne mažiau nei dvi pustrečios valandos į vieną pusę ir tiek pat atgalios į namus. Apie tai, kad šie jaunuoliai dar galės lankyti kokius nors būrelius, niekas nebekalba. Viena vertus, iš tiesų nedaug mokinių turinčios gimnazijos ir klasės dažnai nesuteikia kokybiško vidurinio išsimokslinimo, tad tikrai reikalingos reformos. Kita vertus, reformatoriai, tikindami, kad jų tikslas, jog visi mokiniai gautų geresnį nei iki šiol išsilavinimą, realiai vadovaujasi ne kokybės, o kiekybės matu - mat neretu atveju mažesnės kokybiškos gimnazijos neteks šio statuso ir nebegalės mokyti gimnazistų ir šie jaunuoliai turės vykti „lavintis“ į už keliadešimties kilometrų esančias gerokai akademiškai silpnesnes ar netgi visiškai akademiškai suvargusias gimnazijas. Svarbu ne kaip jos moko ir išmoko, o kiek jų vienuoliktose - dvyliktose klasėse mokosi gimnazistų. Ar tikrai mokinių kiekybė yra svarbiau už akademinę kokybę? LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja Ramūnas Skaudžius, švietimo, mokslo ir sporto viceministras, Telšių rajono Tryškių Lazdynų Pelėdos gimnazijos Tarybos pirmininkė Jurgita Žabaliūnaitė, Kelmės rajono Kražių Žygimanto Liauksmino gimnazijos direktorė Rita Andrulienė bei Kretingos rajono Darbėnų gimnazijos direktorė Sonata Litvinienė. Ved. Jonė Kučinskaitė

7 MAR 2024 · Vis dažniau gimnazijų administracijos drąsina akademiškai pažangiausius vyresniųjų klasių moksleivius pagelbėti silpniau besimokantiems ir kitokios pagalbos nesulaukiantiems bendramoksliams suprasti matematikos, fizikos, chemijos, IT bei kitų disciplinų temas. Už tai moksleiviams yra skiriamos vadinamos socialinės veiklos, kuri yra privaloma, valandos. Praktika, kai geriau besimokantieji padėdavo silpniau besimokantiems, buvo ypač paplitusi 5-ame - 8-ame dešimtmečiuose. Bet pastaruoju metu buvo apmirusi. O štai turtingesnės šeimos vis dažniau ieško savo atžaloms korepetitorių. Tiesa, regionuose ir mažuose miesteliuose retas moksleivis turi korepetitorius. Ar tikrai moksleivis, neturintis pedagogikos didaktikos žinių, gali paaiškinti sudėtingą temą kitam moksleiviui aiškiau nei mokytojas-praktikas? Kaip greitai mokytojai pastebi, kad kinta moksleivių, kuriems padeda stipresni bendramoksliai, akademiniai rodikliai? O ir kiek tiesos, kad kai mokai kitą, tai ir pats geriau įsisavini temą? Laidoje dalyvauja Karolis Bacys, Kretingos rajono Salantų gimnazijos dešimtokas, Kretingos rajono Salantų gimnazijos direktorė Aušra Zebitienė bei Panevėžio Juozo Miltinio gimnazijos direktorės pavaduotoja Rasa Paškevičienė. Ved. Jonė Kučinskaitė

29 FEB 2024 · 30 proc. išaugo jaunuolių, besikreipiančių padėti rasti vietą studijoms užsienyje skaičius. Tai pastebi studijų užsienyje konsultantai. Įprastai jaunuolių, svarstančių apie studijas svetur, skaičius būdavo mažesnis. Gimnazistai, paklausti studijų konsultantų, kodėl jie nori išvykti studijuoti į užsienį, akcentuoja, kad taip apsisprendė, nes nėra tikri, ar pavyks išlaikyti valstybinį matematikos brandos egzaminą, kuris nuo šių metų tapo privalomas visiems stojantiems tiek į universitetų, tiek į kolegijų ir valstybės finansuojamas, ir valstybės nefinansuojamas studijų vietas. Be to, anot studijų užsienyje konsultantų, ženkliai išaugo ir vienuoliktokų, besidominčių studijomis užsienyje, skaičius. Ši tendencija siejama su jau kitą savaitę prasidėsiančiais tarpiniais žinių patikrinimais, kurie sudarys 40 proc. viso baigiamojo pažymio. LRT RADIJO švietimo laidoje dalyvauja edukacinės bendrovės „Kalba“ vadovas Rytis Jurkėnas ir „Ames“ Studijų užsienyje projektų vadovė Rasa Juozapavičienė. Ved. Jonė Kučinskaitė

22 FEB 2024 · Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pristatė išsamią studiją apie vaikų priežiūros paslaugas Lietuvoje. Netikėta tai, kad joje nebijoma kritiškai pažvelgti į sistemą. „Planuojant ir teikiant paslaugas vaikams ir šeimoms, daugiausia dėmesio skiriama procesui, bet ne vaikui ir jo poreikiams. Skirtingų sistemų (sveikatos, švietimo, socialinės apsaugos) paslaugoms trūksta nuoseklumo, procesai tarpusavyje nesuderinti, trūksta kompetencijų ir pačių paslaugų, kas tėvus, savarankiškai ieškančius pagalbos, verčia klaidžioti instituciniais labirintais. Tarpinstitucinio nebendradarbiavimo pasekmės labiausiai išryškėja paauglystėje probleminių situacijų metu, kurios parodo, kad vaikystėje nebuvo imamasi veiksmingų priemonių, apsaugant vaiką ir užbėgant galimoms problemoms už akių", - pabrėžiama studijoje. Ekspertų požiūriu, nėra normalu, kad 12-13 metų vaikas turi kvaišalų problemų. Bet paaiškėja, kad jis nuo 8 metų gyvena probleminėje aplinkoje ir niekas jam per 5-erius metus niekuo nepadėjo ir jo problemų nesprendė. O juk, anot specialistų, būtų lengviau išspręsti tokias problemas jaunesniame amžiuje, o ne sulaukus paauglystės. „Arba dažnai reikia skubaus reagavimo – pavyzdžiui paauglių suicido, kvaišalų, nusikaltimų ar smurto atvejais. Bet pavyzdžiui sveikatos sistemos specialistai nesidalina tokia informacija apie vaiką ir apie šeimą", - akcentuojame tyrime. Kas labiausiai lemia studijoje akcentuojamą tarpinstitucinį nebendradarbiavimą? Kiek švietimo sistema geba atpažinti ir reaguoti į paauglių iš socialinės rizikos šeimų poreikius, ypač susijusius su narkotikų ir alkoholio vartojimu, nesimokymu, akademinėmis spragomis, mokyklos nelankymu? LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja Vilma Augienė, socialinės apsaugos ir darbo viceministrė, Aistė Adomavičienė, Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo vadovė, bei Gražvydas Pavalkis, Paauglystės instituto vadovas. Ved. Jonė Kučinskaitė