Beveik pusė visų abiturientų kasmet mėgina laimę stodami į mediciną. Tačiau retas pastebi, kad pastaraisiais metais elitine tampa matematikos mokytojo profesija. Nes retas jaunas žmogus linkęs studijuoti tiksliuosius mokslus, o vėliau eiti dirbti į mokyklą. Kaip rodo oficialioji statistika, tik per užpraėjusius mokslo metus tiksliųjų ir gamtos mokslų mokytojų sumažėjo 6 proc. Ir jų dar mažės, nes, kaip liudija Lietuvos statistikos departamento duomenys, šiuo metu mokyklose dominuoja pusamžiai ir vyresni pedagogai: nuo 35 iki 49 metų yra 39,4 proc. visų Lietuvos mokytojų, o vyresni, nei 50 metų – 52,4 proc. visų šalies mokytojų. Tuo tarpu iki 35 metų amžiaus yra vos 8,2 proc. visų šalies mokytojų.

Be to, pastaruoju metu matematikos bei kitų tiksliųjų ir gamtos mokslų mokytojų neranda net ir prestižinės mokyklos. Pastaraisiais metais į matematikos, fizikos, chemijo mokytojo vietą net ir geriausiose šalies mokyklose pretenduoja vos vienas kandidatas. Kadangi mokyklose stinga tiksliųjų mokslų mokytojų, ypač mokytojų, kurie geba pastebėti, įnorinti ir uždegti mokinius mokytis tiksliųjų ir gamtos mokslų, auga privačių mokytojų – repetitorių – poreikis. Neoficialiai kalbama, kad kai kurie geri matematikos bei kitų fizinių mokslų mokytojai uždirba ne ką prasčiau, o ir yra gerbiami bei vertinami ne mažiau, nei daugelis gydytojų, kuriais tarp veržiasi tapti geriausieji abiturientai.
Ar tikrai matematikos bei kitų tiksliųjų ir gamtos mokslų mokytojų deficitas šią profesiją daro elitine? Kodėl to dar nemato geriausi abiturientai ir jų tėvai, atkalbinėjantys vaikus tapti tiksliųjų mokslų mokytojais?

Laidoje dalyvauja Gytautas Beresnevičius, privatus matematikos ir informatikos mokytojas, bei Vytautas Černovas, privatus matematikos ir chemijos mokytojas.

Ved. Jonė Kučinskaitė.