Kodėl konkursai į biomedicinos mokslų studijų programas yra didesni nei prieš penkiolika metų? Juk algos gydytojams didėja vangiai.

Lietuvos sveikatos mokslų universitetas yra vienintelė mūsų šalies aukštoji mokykla, kuri, prasidėjus demografinei duobei, išgyvena klestėjimą. Nepaisant to, kad sumažėjo ir toliau mažėja potencialių studentų, jaunuolių, norinčių studijuoti sveikatos mokslus, kasmet daugėja, konkursai į mediciną didesni nei prieš penkiolika metų, kai nė viena šalies aukštoji mokykla dar nejuto studentų stygiaus.
O žemiausias stojamasis balas į valstybės nefinansuojamas vietas yra nuo 5 iki 8 balų iš galimų dešimties.
Be to, kaip matyti iš LAMA BPO skelbiamos statistikos sveikatos mokslų studijas renkasi daugiau nei 90 proc. geriausių šalies abiturientų, kitaip sakant, tų, kurie valstybinius brandos egzaminus išlaikė balais nuo 88 iki 100.
Tiesa, karjeros mokytojai neretai pastebi, kad akademiškai labai stiprūs jaunuoliai, dažnai būna itin neempatiški, o biomedicinos mokslų studijas renkasi neva tik dėl prestižo.
Ar iš tikrųjų tai yra tiesa? Ar Lietuvos sveikatos mokslų universiteto vadovybė patenkinta tuo, kaip vyksta priėmimas į biomedicinos mokslų studijas? Kodėl jauni gydytojai nenori važiuoti dirbti į regionų ligonines ir poliklinikas bei, kodėl per pastaruosius keliolika metų į provinciją neatvyko nė vienas jaunas veterinarijos gydytojas? Ir, ar tiesa, kad jau netolimoje ateityje Lietuvos sveikatos mokslų universitetas susijungs su Kauno technologijos universitetu?
Laidoje dalyvauja: Lietuvos sveikatos mokslų universiteto rektorius prof. Remigijus Žaliūnas bei Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Tarybos pirmininkas, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius dr. Jonas Milius.