Vis dažniau mokyklų psichologai akcentuoja mokytojams nerašyti mokiniams prastų pažymių. Esą vienetas ar dvejetas ne paskatina mokinį uoliau mokytis, o priešingai - paskatina nebesimokyti ar net ignoruoti discipliną, kuri nesiseka.
Mokyklų psichologai dažnai girdi istorijų, kai aukštus akademinius standartus keliantys mokytojai pateikia suktus testus ar kontrolinių darbų užduotis, reikalaujančias olimpiadinio pasirengimo, ir mokiniams, kurie stengėsi ir ruošėsi atsiskaitomiesiems darbams, bet suklupo atlikdami painias užduotis, surašo neigiamus pažymius. Kai mokiniai teiraujasi, ar galima perrašyti tokius patikrinamuosius darbus, reiklieji mokytojai atsako neigiamai ir pabrėžia, esą reikia uoliau mokytis. Kai mokinys bando teisintis, kad jis iš tiesų mokėsi uoliai, bet ne išimčių, kurias pateikė mokytojas, o tai, ko reikalauja bendrasis kursas, mokytojo atsakymas būna standartinis: mokykis dar uoliau. Tad mokinys, supratęs, kad jam vis tiek nepavyks, liaujasi mokytis tokio požiūrio besilaikančio mokytojo disciplinos.
Taigi, kai kurių psichologų pastebėjimu, jei mokytojai liautųsi baudę mokinius prastais pažymiais ir rašytų aukštesnius įverčius, kur kas dažniau pasiektų tikslo paskatinti mokinį uoliau mokytis ir siekti daugiau.
Kaip veikia pažymys? Ir kodėl didžiuma mokytojų neatsisako vienetų bei dvejetų?
Pokalbis su Vilniaus Balsių progimnazijos psichologu Edvardu Šidlausku.

Ved. Jonė Kučinskaitė