Šią savaitę Lietuvos mokslo taryba pristatė Lietuvos universitetų bei mokslo tyrimų institutų atliekamų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) ekspertinį mokslo kokybės vertinimą, kiek anksčiau spalio gale buvo pristatytas ir vadinamas kasmetinis universitetų bei institutų kasmetinis mokslo kokybės vertinimas, o spalio viduryje - kolegijų mokslo veiklos vertinimas.
Remiantis ekspertiniu universitetų ir mokslo tyrimų institutų mokslo kokybės vertinimu, net 7-ių institucijų mokslo veiklos kokybė vienoje ar daugiau mokslo krypčių yra aukščiausio arba arti aukščiausio tarptautinio lygio. Tai nustatė tarptautiniai mokslo ekspertai, vertinę Lietuvos mokslo ir studijų institucijų vykdomos MTEP kokybės lygį tarptautiniame kontekste.
Kita vertus, yra nemažai mokslo krypčių, kurių mokslas tesiekia vienetą ar dvejetą.
Nuo 2029 m. tų aukštųjų mokyklų mokslo krypčių, kurios nebus pasiekusios dvejeto, nebegalės būti rengiami nei bakalaurai, nei profesiniai bakalaurai, o jei mokslo kryptys nepasieks trejeto, tai universitetai nebegalės rengti tų krypčių ne tik doktorantų, o ir magistrantų.
Tiesa, yra įvairių išlygų. Universitetai dėl silpnų krypčių gali sudaryti konsorciumus su dar dviem kitais Lietuvos universitetais ar mokslo institutais ir, jei aritmetinis vidurkis pasieks reikiamą balą, jie ir toliau galės rengti tiek pirmos, tiek antros ar trečios pakopos studentus. Jei partneris yra užsienio šalies institucija, užteks vienos partnerystės sutarties.
O ką galvoti stojantiesiems? Kiek svarbu, renkantis bakalauro ar vientisąsias studijas, universiteto krypties mokslo lygis? O gal užtenka tik, kad universitetas turi konkrečios studijų krypties puikių dėstytojų teoretikų ar praktikų?

Laidoje dalyvauja dr. Gintaras Valinčius, Lietuvos mokslų tarybos pirmininkas, dr. Eugenijus Stumbrys, Mokslo ir studijų politikos analizės skyriaus vedėjas, dr. Leonas Balaševičius, Lietuvos universitetų rektorių konferencijos Mokslo komiteto pirmininkas.

Ved. Jonė Kučinskaitė