Pirmadienį prasideda valstybinių brandos egzaminų sesija. 27 492 šalies abiturientų, baigiančių gimnazijas ir norinčių gauti atestatus, turi šiemet išlaikyti ne mažiau nei du brandos egzaminus – privalomą lietuvių kalbos ir literatūros ir dar vieno dalyko brandos egzaminą arba atlikti brandos darbą. Lietuvių kalbos ir literatūros egzamino tipą – valstybinį ar mokyklinį – mokinys gali rinktis savo nuožiūra.
Tiesa, stojantieji į konkurencingiausias studijų programas Lietuvos arba užsienio aukštosiose mokyklose laikys mažiausiai keturis valstybinius brandos egzaminus. Tie, kas siekia valstybės finansuojamos studijų vietos aukštosiose mokyklose, turi (išskyrus būsimus menų studijų programų studentus) būti išlaikę matematikos brandos egzaminą.
Iš viso abiturientai gali rinktis ir laikyti 7 brandos egzaminus. Laikyti maksimalų brandos egzaminų skaičių šiais metais pasirinko 0,26 proc. dvyliktokų.
Populiariausi egzaminai: anglų kalbos, matematikos, biologijos, istorijos. Laikyti anglų kalbos valstybinį brandos egzaminą ketina 18 020 kandidatų, matematikos – 15 560, istorijos – 7743, biologijos – 6384, geografijos – 4430 kandidatų.
Kasmet žurnalistų kalbinami tiek abiturientai, tiek jų pedagogai pastebi, kad paprastai sudėtingiausia jaunuoliams ir jų mokytojams prognozuoti lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos, IT ir biologijos egzaminų rezultatus, o lengviausiai - anglų kalbos.
Kaip ruošiantis egzaminams, ypač kai tarp egzaminų yra vos vienos dienos pertrauka, neperdegti ir geriausiai parodyti, ką iš tiesų mokeisi ir išmokai per dvylika metų mokykloje?

Laidoje dalyvauja Vilniaus krikščionių gimnazijos psichologas Eimintas Sakalauskas ir Klaipėdos licėjaus psichologė Rimantė Šniuolytė-Novikovė.

Ved. Jonė Kučinskaitė