Mažiau nei dešimtadalis visų šalies abiturientų kasmet laiko valstybinį informacinių technologijų (IT) egzaminą, reikalingą stojant į aukštųjų mokyklų IT, programavimo, kompiuterijos mokslų studijų programas. Štai pernai IT srities egzaminą laikė 2297, užpernai – 2134, 2020 m. – 2269, 2019 m. – 2379, 2018 m. – 2420. Ir ši tendencija nesikeičia jau daugybę metų. IT egzamino paprastai – nuo 3 iki 8 proc. abiturientų. Tiesa, pernai buvo rekordinis neišlaikiusiųjų skaičius – net 14,02 proc.

O ir, pasirodo, kad dalis mokyklų vis dar neturi įrankių šiuolaikiškai mokyti mokinius programavimo. Štai, jei privačius IT būrelius lankantys progimnazistai padeda atlikti darbus net ir studentams savo broliams ar sesėms, tai dalyje šalies bendrojo ugdymo mokyklų progimnazistai vis dar mokosi „programuoti“ su tušinuku popieriaus lape.

Kuo skiriasi programavimo mokymasis neformaliuose užsiėmimuose nuo IT pamokų mokyklose? Ar galima tikėtis IT sektoriaus lyderystės, jei tik 10 proc. visų dvyliktokų laiko IT valstybinį brandos egzaminą? Kiek turėtume kasmet parengti programuotojų, kad taptume šio sektoriaus lyderiais? Kaip paskatinti mokinius mokytis IT?

Dalyvauja: programuotojas, Vilniaus universiteto dėstytojas dr. Ramūnas Dzindzalieta, taip pat progimnazistai, besimokantys programavimo būrelyje: aštuntokas Rapolas Preikšaitis ir penktokas Ignas Bielskis.

Ved. Jonė Kučinskaitė