Kol švietimo bendruomenė įsitraukusi į ukrainiečių moksleivių integraciją, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos kabinetuose gimė kabinetinė profesinių mokyklų reforma.
Praėjusį ketvirtadienį 13-os profesinių mokyklų vadovai gavo imperatyviai surašytus ministerijos planus, kuriuose nurodyta, kad nuo šių metų Rugsėjo 1-osios jų vadovaujamų mokyklų nebeliks. Jos taps padaliniais, neretai gerokai silpnesnių mokyklų, kurių kai kurios yra už 80-ies kilometrų.
Profesinių mokyklų bendruomenės dar gali iki kitos savaitės teikti ministerijai savo pasiūlymus, bet, jie abejoja, kad į juos bus atsižvelgta.
Svarbu tai, kad paskutinis profesinių mokyklų jungimas vyko tik prieš pusantrų metų. Bet prie tų pačių jau reformuotų ir po paskutinės reformos gerokai išaugusių mokyklų bus vėl jungiamos naujos, dažnai didžiausios ir stipriausios profesinės mokyklos, didžiuma kurių buvo tapusios regiono sektoriniais mokymo centrais. Tuo tarpu silpnos, mažai mokinių turinčios, jaunuoliams nepatrauklios mokyklos paliekamos ir toliau vegetuoti.
Ko siekia Švietimo, mokslo ir sporto ministerija šiuo profesinių mokyklų jungimu? Kas ir kada paskaičiavo sujungimų naudą, grąžą ir rizikas? Kodėl kai kuriuose didmiesčiuose atsisakoma profesinių mokyklų konkurencijos, tai yra visos profesinės mokyklos sujungiamos į vieną? Kodėl prie silpnų mokyklų jungiamos stiprios, o ne atvirkščiai? Kaip ministerija spręs likviduojamų profesinių mokyklų vadovų, kurių net keletas tik prieš pusmetį laimėjo penkerių metų trukmės konkursus, darbo teisės klausimus?

Laidoje dalyvauja švietimo, mokslo ir sporto viceministrė, atsakinga už profesinį mokymą dr. Agnė Kudarauskienė, Kauno statybos ir paslaugų mokymo centro direktorius Povilas Šeštokas, Panevėžio Margaritos Rimkevičaitės profesinio rengimo centro direktorius Tautvydas Anilionis.



Ved. Jonė Kučinskaitė