Mokytojai kreipiasi į tėvus neskleisti panikos nei sau, nei vaikams ir jautriai, bet be isterijos reaguoti į karą Ukrainoje. Mat daugybė mokinių, ypač po savaitgalio, sunkiai gali susikaupti ir sekti pamokas. Jie pamokose "gyvena" mobiliuosiuose įrenginiuose matytais vaizdais iš Ukrainos.
Ir nesusikaupia ne tik paaugliai, o ir patys jauniausi moksleiviai.
Ypač daug nerimo privačiose mokyklose, kuriose mokosi daugiau pasiturinčių šeimų vaikų. Kai kurie pasiturintys lietuviai, galintys dirbti nuotoliniu būdu ir turintys nekilnojamojo turto šiltuose kraštuose, kaip ir per pandemiją, kraustosi svetur. Mokyklos tai toleruoja. Bet kaip šią situaciją paaiškinti kitiems vaikams?
Kokius vartoti žodžius ir kokių nevartoti, kalbantis su vaikais apie tai, kas vyksta Ukrainoje? Kaip emociškai turi pasiruošti šeima, jei ji ketina priimti pabėgėlių iš Ukrainos šeimą - ko ir kiek aiškinti savo vaikams bei, kaip kalbėtis su ukrainiečių vaikais, ypač tais atvejais, jei jie liko našlaičiais?
O ir kaip ruošiantis visiems galimiems įvykių scenarijams nesukelti isterijos ir panikos?
Pagaliai, ką daryti, jei pačiam suaugusiajam, tėčiui arba mamai neišeina susikaupti, jei jis nuolat lindi telefone?

LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja Jurgita Smiltė Jasiulionė, „Vaikų linijos“ psichologė.

Ved. Jonė Kučinskaitė