Kino režisierių Sergejų Loznicą be išlygų galima pavadinti istoriku, todėl laidoje kalbamasi apie jo darbo metodą: šis kūrėjas kino kalba apmąsto svarbias istorijos ir atminties temas.
Kaip S. Loznica mokėsi kino režisieriaus-dokumentalisto amato? Kokius žmones jis galėtų pavadinti savo mokytojais? Kas svarbiau kuriant dokumentinį kino filmą – idėja ar scenarijus? Kaip vyksta darbas archyvuose? Ar šio darbo metu kino režisierius yra patyręs kiekvienam istorikui pažįstamą atradimo džiugesį ir nuostabos jausmą? Ar kino režisierius-dokumentalistas, savo filmuose kalbėdamas apie žiaurią, baisią, alsuojančią absoliučiu blogiu istoriją, turi siekti išlikti šaltu, emociškai neįsitraukusiu, atsiribojusiu? Kokiu būdu filme kūrėjas gali postuluoti jam svarbias idėjas ir vertybes?
Kaip gimė sumanymas sukurti profesoriaus Vytauto Landsbergio portretą ir pasakojimą apie Lietuvos visuomenės kelią į Nepriklausomybės atkūrimą? Su kokiais svarbiausiais iššūkiais kurdamas paskutinįjį savo filmą „Mr. Landsbergis. Sugriauti blogio imperiją“ susidūrė kino režisierius?

Pokalbis su kino režisieriumi Sergejumi Loznica.

Ved. Aurimas Švedas