Pakalbėkime apie optimistus ir pesimistus, kurie save vadina realistais.
Ar tiesa, kad būti pozityviu tolygu būti naivuoliu? Tačiau visi siekiame optimistiškai nusiteikusių žmonių draugijos? Ar tiesa, kad pozityviai mąstantys gyvena ilgiau ir yra sveikesni? Tai kodėl tiek daug verksnojančių ir bambančių paniūrelių? Ar optimizmas – prigimtinė savybė? O gal įmanoma juo tapti?

Ved. Aušra Griškonytė ir Rūta Bačiulytė