Po dešimtos klasės absoliuti dauguma gimnazistų skuba atsisakyti chemijos, fizikos, biologijos bei informacinių technologijų, nes tai nėra lengvos disciplinos.
Tiesa, vieną gamtos mokslų dalyką yra privalu mokytis net ir pasirinkusiems humanitarinį, socialinių mokslų ar menų profilį moksleiviams, tad dauguma vienuoliktokų ir dvyliktokų renkasi mokytis pagrindiniu - B lygiu vieną iš šių disciplinų, bet egzamino paprastai nelaiko. Mažiausiai patraukli tarp gimnazistų yra chemija. Beje, netgi stojantieji studijuoti chemijos neretai renkasi laikyti biologijos, o ne chemijos valstybinį brandos egzaminą (VBE), mat šito užtenka tam, kad būtum priimtas į universitetą.
Šiais metais biologijos VBE laikė 5404 abiturientai, informacinių technologijų - 2269 jaunuoliai, fizikos VBE - 2050 abiturientų, o chemijos - tik 1069 iš 22,5 tūkst. šiemet gimnazijas baigusių jaunuolių.
Kodėl jaunimas nebenori mokytis sudėtingų disciplinų? Ir ar ketinamas pradėti dėstyti integruotas gamtos mokslų: chemijos, fizikos bei biologijos kursas tai pakeis?

Dalyvauja: Daiva Lebednikaitė, Lietuvos chemijos mokytojų asociacijos prezidentė, sostinės Senvagės gimnazijos chemijos mokytoja ir Lietuvos biologijos mokytojų asociacijos vadovas, Vilniaus jėzuitų gimnazijos biologijos mokytojas Simas Ignatavičius.



Ved. Jonė Kučinskaitė