Šįryt Švietimo, mokslo ir sporto ministerija išplatino pranešimą žiniasklaidai
apie rekordinius priėmimus tiek į aukštąsias mokyklas, tiek į profesines.
Sumušti visi ligšioliniai rekordai.
Į profesines mokyklas pirmuoju etapu priimti beveik 19 tūkst. stojančiųjų, kai tuo
tarpu pernai - tik 14,7 tūkst. Į universitetų ir kolegijų valstybės finansuojamas vietas jau pirmuoju etapu yra priimti daugiau kaip 13,6 tūkst. stojančiųjų; kai tuo tarpu pernai per visus priėmimo etapus buvo priimta mažiau nei 12 tūkst.
ŠMSM pranešime žiniasklaidai rašoma, jog: „Daugiau kaip 13,6 tūkst. stojančiųjų tenkina valstybės finansuojamoms vietoms nustatytus reikalavimus. Tai 1,8 tūkst. stojančiųjų arba 15 proc. daugiau, negu praėjusiais metais buvo priimta per visus priėmimo etapus.
Pernai studijų sutartis dėl valstybės finansuojamų vietų per visus etapus sudarė tik 11,8 tūkst. asmenų”.
Vis dėlto analitikams kyla klausimų dėl pakviestųjų, iš kur atsirado tiek pajėgių stojančiųjų. Mat remiantis ministro pasirašytais priėmimo reikalavimais, tam, kad įstotum į valstybės finansuojamą vietą universitete arba kolegijoje, buvo būtina būti išlaikius matematikos valstybinį brandos egzaminą.
Jo kaip žinia neišlaikė trečdalis arba beveik 5 tūkst. abiturientų.
O iš viso šį egzaminą laikė kiek daugiau nei 15 tūkst. kandidatų. Taigi, realiai, reikalavimus įstoti ir studijuoti valstybės finansuojamoje studijų vietoje galėjo tik 10 tūkst. jaunuolių.
O ir, ar dar atsiras pajėgių studijuoti aukštosiose mokyklose jaunuolių per antrąjį priėmimo etapą.
LRT radijo švietimo laidoje „Dešimt balų” dalyvauja: švietimo, mokslo ir sporto viceministras Arūnas Plikšnys.
Laidos vedėja: Jonė Kučinskaitė