Šiais metais dar sumažėjo abiturientų, pretenduojančių laikyti valstybinius fizikos, chemijos, informatikos brandos egzaminus. O tai didžia dalimi yra nulemta mokytojų dalykininkų, ypač gamtos mokslų krypčių, stygiaus - labiausiai regionų mokyklose.
Be to, daugėja savivaldybių, kuriose per pastarąjį dešimtmetį nebuvo nė vieno abituriento, kuris būtų įstojęs į universitetą studijuoti medicinos, biomedicinos, gamtos ar inžinerijos mokslų. Mat, jei iki 11-os klasės nebuvo stipraus biologijos, chemijos, fizikos ar IT mokytojo, tai nuo 11-os klasės mokiniai nesirenka mokytis A lygiu šių disciplinų. O, jei nesimoko aukščiausiu lygiu, tai niekas ir negali iš konkrečios savivaldybės pretenduoti stoti į prestižinėmis vadinamas gyvybės mokslų programas ar perspektyviomis vadinamas inžinerijos ir technologijų programas?
Tiesa, pedagogų rengimas Lietuvoje niekada nebuvo nutrūkęs.
Tad kodėl mes pristigome mokytojų, ypač regionuose?
Bei kiek šią situaciją padės ištaisyti stipendijoms, mokėsimos visiems jaunuoliams, pasirinkusiems pedagogikos studijas, žinant, kad jie nebus įpareigoti po studijų būtinai įsidarbinti mokytojais.

LRT Radijo švietimo laidoje „Dešimt balų“ dalyvauja: Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Švietimo kokybės ir regioninės politikos departamento direktorius Aidas Aldakauskas.
Ved. Jonė Kučinskaitė