„Man taip patinka įsimylėjimo būsena,“- neretai tenka išgirsti. Ir toks žmogus atkakliai įsimylėjimo siekia. Nes kaip nuostabu tie drugiai pilve, sujaudinimas, gyvenimo splavų sodrumas! Tik šiuo atveju nelabai svarbus meilės objektas. Tad žavėsio rūkui prasisklaidžius puolama ieškoti naujo. Ar galime tapatinti įsimylėjimą ir meilę? Kur meilė gyvena? Kitame? Manyje? Ar nesielgiame su meile vartotojiškai lyg tai būtų prekė? Ar meilė prarado savo sakralumą? Ir kuo skiriasi įsimylėjimas nuo meilės? Ved. Rūta Bačiulytė ir Aušra Griškonytė.