27 APR 2024 · Popiežius Pranciškus, skirtingai nuo pirmtakų, pasisako už „globalių Pietų“ katalikybę, propaguojančią išsilaisvinimą iš vakarietiškų normų ir gilesnę integraciją į nevakarietiškas kultūras, tuo tarpu Vakarų „kultūriniai krikščionys" siekia išsaugoti savo istorinį krikščionišką paveldą. Plačiau - vedamojo skiltyje. Pokalbis su Ukrainos Caritas-Spes vadovu kun. Vyacheslav Grynevich: „Net jei žiniasklaidoje nėra informacijos apie Ukrainą, žinokite, kad karas vis tiek nesibaigė. Prašau, nepamirškite mūsų, nes mes kiekvieną dieną laukiame stebuklo“. Užsienio spaudos apžvalga: Katalikų Bažnyčia Rusijoje - naujas vidaus priešas (parengė Giedrius Tamaševičius). Giedrės Kazlauskaitės radijo esė „Ar pragaras tikrai tuščias?“ Laidos redaktoriai Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas.

20 APR 2024 · „Rusijos santykių su likusiu pasauliu vizija yra daug niūresnė, nei esame įpratę. Tai ypač pasakytina apie tuos, kurie gyvena šalyse, besiribojančiose su Rusija arba geografiškai esančiose netoli jos. Šis dokumentas reiškia ne tik žemiausią tašką ekumenizmo raidoje, bet ir signalizuoja apie tai, kad šiandien krikščionims praktiškai neįmanoma susitarti dėl krikščionybės, taikos ir sugyvenimo mūsų bendruose namuose. Dokumente šaltakraujiškai išdėstyta Putino ir Kirilo sąjunga: Maskvos patriarchatas, kaip valstybinės Bažnyčios vadovas, bando suteikti posovietiniam Rusijos nacionaliniam projektui sielą ir viziją. Kai 1991 m. Sovietų Sąjunga subyrėjo, nebuvo jokios dvasinės ir moralinės vizijos, išskyrus nostalgiją šlovingai Rusijos stačiatikybės praeičiai. Dabartinė Putino ir Kirilo simbiozė yra vaisius to, kas prasidėjo daugiau nei prieš trisdešimt metų. Tačiau vienas skirtumas yra tas, kad ne leninizmas-stalinizmas, o Rusijos Ortodoksų Bažnyčios Maskvos patriarchatas dabar tiekia ideologinius šarvus šiam karo manifestui - karui, ginkluotam branduoliniais ginklais.“ Plačiau - vedamojo skiltyje. Maldynas kaip būdas suvaldyti beprotišką gyvenimo tempą: gegužės mėnesio „Magnificat“ maldyną pristato jo redaktorė Ilona Valujevičienė. Immanuelio Kanto 300 metų bujiliejui - filosofo Lauryno Peluričio komentaras: „Ką Kantas patartų daryti su velnių valstybe, kuri nenori taikos?“ Apaštalo Pauliaus keliais: kun. Mozės Mitkevičiaus pasakojimas apie apaštalo Velykas, praleistas kalėjime (II dalis). Poeto Antano Šimkaus radijo esė „Kalkuliatorių džiaugsmas“ – apie tarpinio patikrinimo egzaminus. Laidos redaktoriai Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas.

13 APR 2024 · Balandžio 8 d. Vatikano Tikėjimo mokyklo dikasterija išleido naują dokumentą, pavadintą „Dignitas infinita – apie žmogaus orumą“. Dar iki oficialaus pasirodymo dokumentas spėjo apaugti įvairiomis spėlionėmis, mat buvo laukiama oficialios Bažnyčios pozicijos dėl šiuo metu itin dažnai linksniuojamos vadinamosios gender teorijos. Naująjį dokumentą analizuoja VU profesorius Paulius Subačius. Spaudos apžvalgoje – Giedriaus Tamaševičiaus pasakojimas apie netikėtą velykinę naujakrikštų bangą Prancūzijoje. Gabrielės Gailiūtės-Bernotienės radijo esė „Apie netikėlių laimę“. Redaktoriai Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas.

6 APR 2024 · Mažoji studija. Popiežius ir pasaulis. Septintoji diena

30 MAR 2024 · Kaip šiuolaikiniam žmogui perteikti Velykų prasmę, kad tai nebūtų tik banalus kalbėjimas apie margučius ir atbundančią gamtą ir kas šiandien pastūmėja apsispręsti priimti krikšto sakramentą? Pokalbis su Vilniaus arkivyskupu Gintaru Grušu. Įspūdžiais iš priešvelykinės Jeruzalės, kurioje dėl karo per šventes šiemet nebus įprastų maldininkų minių, dalinasi Vilniaus Universiteto istorikas Nerijus Šepetys. Apie trapią mūsų pilietinio sugyvenimo būklę - filosofo Lauryno Peluričio komentaras. Šiuolaikinio prancūzų filosofo ir teologo Fabrice Hadjadj mąstymas apie kietą Prisikėlimo tikrovę. Rašytojos Vandos Juknaitės velykinis liudijimas. Filosofo Povilo Aleksandravičiaus radijo esė „Kodėl Judas išdavė Kristų?“ Redaktoriai Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas.

23 MAR 2024 · „Kokiomis vertybėmis šiandien vadovaujamės, „nagrinėdami laiko ženklus“? Akivaizdu, kad popiežiaus Pranciškaus raginimas nusiginkluoti kaip „moralinė pareiga“ ir Ukrainos graikų katalikų bažnyčios Vyskupų sinodo požiūris į karą ir teisingą taiką smarkiai skiriasi. „Siekdami fiktyvios taikos, pacifistai dažnai nori - sąmoningai ar nesąmoningai - nušalinti nuo atsakomybės taikos kaltininkus. Argumentai būna įvairūs, o kartais net labai moralūs, pavyzdžiui, noras išvengti tolesnių žmonių aukų. Toks argumentas dažnai iškeliamas Rusijos plataus masto agresijos prieš Ukrainą kontekste", - sakoma Ukrainos vyskupų pranešime. Ši juntama įtampa tarp Vatikano ir Ukrainos katalikų yra ne tik diplomatinė ar politinė problema. Šiandien visiems mums kyla klausimas, kur galėtume rasti pilnesnę Evangelijos išraišką mūsų istoriniame kontekste, kur matome „laiko ženklus“?“ Plačiau - vedamojo skiltyje. Ar Rusija kada nors buvo kitokia? Apie Rusiją po prezidento „rinkimų“ - pokalbis su kultūros istoriku Vytautu Ališausku. Spaudos apžvalgoje - popiežiaus pasisakymo apie Ukrainą atgarsiai vokiečių katalikų žiniasklaidoje: „Kodėl popiežius Pranciškus, kalbėdamas apie karą Ukrainoje, nepasitelkia savo paties anksčiau skelbtų idėjų?“ (parengė Giedrius Tamaševičius). „Tėvo Antano pasakojimai“: kun. Antanas Saulaitis SJ apie Verbų sekmadienio paradoksą. Poeto Antano Šimkaus radijo esė „Pavasarybės“. Redaktoriai Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas.

16 MAR 2024 · „Vatikano stebėtojas Massimo Faggioli nuogąstauja, kad pastarųjų dvejų metų politiniai diplomatiniai popiežiaus pasisakymai apie Ukrainą, iš dalies ir apie Izraelį, jau meta šešėlį visiems per dešimtmetį nuveiktiems darbams, jo teologinei vizijai, galimai ir būsimam sinodui, o galiausiai gali pakeisti net viso pontifikato vertinimą". Plačiau - vedamojo skiltyje. Naujas žurnalo „Artuma“ numeris: ar bažnyčioje matosi laukiamo prisikėlimo ženklų? Pokalbis su leidinio vyriausiu redaktoriumi Dariumi Chmieliausku. Spaudos apžvalga: Rusijos karo prieš Ukrainą refleksijos ir mintys apie mokytojo pasiaukojimą (parengė Laurynas Peluritis). „Krikščioniškos minties puslapis: kun. Tomašas Halikas „Velykų paradoksas ir tikėjimo krizė“. Tėvo Antano paakojimai: kun. Antanas Saulaitis SJ apie atsivertimą. Poetės Giedrės Kazlauskaitės esė „Šių dienų pasaulio Kryžiaus kelias“: „Nuo drono smūgio Odesoje žuvo beveik visa Kravecų šeima: tėvai ir trys vaikai, iš kurių jauniausiajai dukrelei tebuvo septyni mėnesiai. Viešpatie, leisk mums atsiremti į Tave ir net pačiomis beviltiškiausiomis aplinkybėmis tikėti Evangelija" (8 stotis. Viešpats Jėzus ramina verkiančias moteris). Redaktoriai Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas.

9 MAR 2024 · Ar žinote, kad šiuo metu Katalikų Bažnyčia yra „susiskaldžiusi labiau nei bet kada per visą savo naujausią istoriją“? Ir ar suprantate, kad dėl visko kaltas vienintelis žmogus - popiežius Pranciškus? Šis teiginys buvo išsakytas naujausiame išpuolyje prieš 87-erių popiežių - pareiškime, kurį parašė (žinoma, anonimiškai!) kažkoks narsuolis, kaip teigiama, vienas iš Bažnyčios kardinolų. Kardinolų kolegiją sudaro anaiptol ne paaugliško amžiaus nariai, tačiau tik maždaug tokio amžiaus žmogus gali taip neišmanyti ir nesidomėti katalikybės „naujausia istorija“, kad leistų sau išdėstyti tokį teiginį. Plačiau apie konklavos nuojautas - vedamojo skiltyje. Apie naujos Lenkijos valdančiosios daugumos santykius su Katalikų Bažnyčia - Katarzynos Korzeniewskos pasakojime iš Krokuvos. Kovo 11-osios išvakarės: ką reiškia kalbos apie vienybę? Lauryno Peluričio komentaras. Thomas Mertonas apie staiga ištikusią meilę visai žmonijai. Tėvo Antano pasakojimai: „Kantrybė ir nuolankumas“. Gabrielės Gailiūtės-Bernotienės radijo esė „Apie laisvę, kurios niekas nebeatims“. Redaktoriai Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas.

2 MAR 2024 · Tomašas Halikas, kvalifikuotas psichoterapeutas, savo akimis mato, kad daugėja nestabilių ir depresyvių jaunų žmonių. Jis mano, kad Bažnyčia turi skubiai reaguoti į šį laiko ženklą. Jį, kaip ir popiežių Pranciškų, liūdina tai, kad tiek daug Bažnyčios vadovų tebėra apsėsti seniai pralaimėtų kultūrinių karų lozungų, gvildena siaurus moralinius klausimus, nekreipdami dėmesio į visuomenėje plintančią blogos savijautos epidemiją, ypač tarp jaunimo. Tokį institucinį atsiribojimą jis laiko gynybine pozicija, kai įsikimbama į konfesiniu požiūriu uždarą, kontrkultūrinę, modernybės laikų „katalikybę“. Apie naujausią kunigo ir filosofo Tomašo Haliko knygą „Krikščionybės popietė“ pasakosime vedamojo skiltyje. Pirmojo 2024 m. žurnalo „Kelionė“ numerio temas pristato leidinio vyr. redaktorė Faustina Andriulytė. Spaudos apžvalga: amerikiečių ir danų žiniasklaida apie Aleksejaus Navalno mirtį kaip krikščionišką kankinystę (parengė Giedrius Tamaševičius). Kovo 4 d. Bažnyčia mini Lietuvos globėjo šv. Kazimiero liturginę iškilmę. Apie savaitę truksiančius šv. Kazimiero atlaidus pasakoja Vilniaus Arkikatedros vikaras, kun. Mozė Mitkevičius. Filosofo Povilo Aleksandravičiaus radijo esė „Sedimentacija. Kaip Jėzus apvalo savo šventovę, t.y. mus?“ Laidos redaktoriai Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas.

24 FEB 2024 · Atvykus į kaimus, kuriuos buvo okupavę rusų kariai, buvo sunku patikėti, kad ten dar gali kas nors gyventi. Namų priekiniai vartai išvarpyti kulkų, stogai ir langai išdaužyti. Tačiau žmonės gyvena griuvėsiuose, dažnai pašiūrėse arba mažose „pirtelėse", kurias daugelis ukrainiečių turi savo namuose. Sutikome pagyvenusių porų, pasiryžusių plyta po plytos atstatyti savo namus, nepaisant nuolatinio pavojaus vėl jų netekti arba, dar blogiau, netekti gyvybės. Minusinė oro temperatūra neatšaldė daugelio ukrainiečių ryžto likti savo namuose" Plačiau - vedamojo skiltyje. Interviu su Paryžiaus Bernardinų kolegijos tyrimų centro vadovu, kun. Olric de Gélis: „Lietuvoje man padarė įspūdį tas stiprus jausmas, jog esate puolami. Nežinau, kaip teisingiausiai tai nusakyti, nes vaikštant Vilniaus gatvėmis, tikrai nesimato kareivių, bet jaučiu, kad jūs stipriai išgyvenate jausmą, kad vyksta karas. Tuo tarpu Prancūzijoje nieko panašaus nėra. Mes jaučiamės toli nuo karo, ir mums labai sunku suprasti, kad karas Ukrainoje liečia ir Prancūzijos žmones. Būtina stiprinti suvokimą, kad tas karas Ukrainoje liečia ir mus. Nežinau, kaip mums seksis, bet jaučiu, kad privalome tą daryti. Todėl mums labai svarbu palaikyti ryšį su Lietuva." Spaudos apžvalga - Vokietijos katalikų žiniasklaida apie tai, kas Vatikane nuveikta, kovojant su dvasininkų seksualiniu piktnaudžiavimu (parengė Giedrius Tamaševičius). Popiežiaus Pranciškaus žinia 2024 m. Gavėnios proga: „Per dykumą Dievas veda mus į laisvę". Tarptautinės Vilniaus knygų mugės savaitgalį - pokalbis su kunigu Antanu Saulaičiu SJ apie knygas. Eleonoros Terleckienės radijo apybraiža „Potifaro žmona". Laidos redaktoriai Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas.