Contacts
Info
Vienas epizodas – viena Lietuvos savivaldybė. Čia kalba tik neplanuotai gatvėje sutikti žmonės. Jie kažkam tėvai, vaikai, kaimynai, o gal tiesiog draugai. Sutikdami stabtelėti, praeiviai įsileidžia į savo kasdienybę –...
show more
Vienas epizodas – viena Lietuvos savivaldybė. Čia kalba tik neplanuotai gatvėje sutikti žmonės. Jie kažkam tėvai, vaikai, kaimynai, o gal tiesiog draugai. Sutikdami stabtelėti, praeiviai įsileidžia į savo kasdienybę – džiaugsmus, rūpesčius ir mintis apie paprastus, bet taip pat kartais visuomenę skaldančius klausimus. Tai dinamiškas, aplinkos garsų prisodrintas radijo pasakojimas, kiekvieną kartą įrašomas vis kitoje Lietuvos vietoje.
show less
Episodes & Posts
Episodes
Posts
3 OCT 2026 · Keturiasdešimtoji „Praeivių“ laida kalbina žmones Šilalės rajono savivaldybėje. Miesto centre neplanuotai sutiktas Stanislovas pasakoja, kad visą gyvenimą dirbo policijos pareigūnu, išėjęs į užtarnautą poilsį visur vaikščioja pėsčiomis ir yra patenkintas savo miestu.
„Labai patinka Šilalė. Švari, žalumos daug. Parduotuvių užtektinai, sočiai. (...) Kol kas nesiskundžiu, tik kainos gal šiek tiek spaudžia. Pensijos nedidelės, tokį darbą dirbusiam… atlyginimai maži buvo“, – dalijasi Šilalėje gyvenantis senjoras Stanislovas.
Tuo metu Vlado Statkevičiaus muziejus bei tame pačiame pastate veikiantis turizmo informacijos centras rūpinasi, kad šio krašto lankytojai gautų informacijos apie Šilalės rajono istoriją, įvairius renginius ir lankytinas vietas.
„Organizuoju veiklas turizmo informacijos centre, dirbu ir muziejuje, vedu ekskursijas ir panašiai. (...) Daug kas nežino, kad Šilalės rajonas garsėja piliakalniais“, – pasakoja Judita.
Lietuvoje laikantis aukštoms degalų kainoms, dauguma Šilalės rajone kalbintų gyventojų sako jas jaučiantys. Vis dėlto, dalis pašnekovų pripažįsta nekreipiantys dėmesio, nes negali nieko pakeisti.
„Nežiūriu, iškart sakau. Todėl, kad nepakeisiu, niekas nuo manęs nepriklauso. Neburbuliuoju, važiuoju, pilu ir tiesiog užmerkiu akis“, – sako Šilalės rajono gyventoja Goda, prieš kelis mėnesius Struikų kaime kartu su šeima atidariusi nedidelę kavinę.
Ved. Edvinas Kučinskas
26 SEP 2026 · Trisdešimt devintoji „Praeivių“ laida keliauja per visas keturias Neringos savivaldybės gyvenvietes. Prieš pasiekiant Juodkrantę, savaitgalį galima sutikti daugybę grybautojų, dviratininkų ir žygeivių. Vis dėlto, norint pakalbinti vietos gyventojų, reikia pasistengti labiau. Galiausiai pirmoji sutinka pasikalbėti Gražina.
„Jeigu prisiminčiau vaikystę, tai nebuvo kelių Nidoj, buvo smėlis. (...) Nida auga, gražėja, tik gaila, kad senoji karta išeina. Tie, kurie prisimena, kokia ta Nida buvo, tie žvejai, kurie pirmieji čia žvejojo“, – pasakoja Nidos gyventoja Gražina, šiuo metu dirbanti Juodkrantėje.
Tuo metu Preiloje gyvenantis Kęstutis norėtų, kad valdžia ir nenuolatiniai šios savivaldybės gyventojai padėtų gražinti Neringą arba nesikištų.
„Mums reikia tilto, vietiniams. Dėl to, kad žmogus po infarkto buvo, greitoji buvo iškviesta ir jis numirė. Keltas kol atvyko… Mes nenorim, dėl to seni žmonės čia parduoda ir išvažiuoja“, – priduria preiliškis Kęstutis, visą gyvenimą žvejojęs ir toliau rūkinantis žuvį.
Vyriausybei pristačius vadinamąjį šeimos paketą, Neringoje sutiktų gyventojų nuomonės dėl valdžios siūlomų priemonių gimstamumui skatinti – išsiskiria. Dalis žmonių mano, kad bet kokios pastangos šeimoms padėti yra teigiamos, tačiau kiti gyventojai sako, jog politikai nebūtinai tinkamai dėlioja prioritetus.
„Nėra lengvas klausimas. Taip, aš suprantu, kad yra gimstamumo problema. Gal nesu toks didelis optimistas pavienių reguliacinių priemonių, jos aktualios tik kai kurioms šeimoms. Stebiu tam tikrą pokytį ir jaunimo elgsenoj, kaip jie planuoja savo gyvenimą“, – svarsto Preiloje būstą turintis ir ne tik vasaromis čia vis atvykstantis Justas.
Ved. Edvinas Kučinskas
19 SEP 2026 · Trisdešimt aštuntoji „Praeivių“ laida kalbina žmones Kuršėnuose, Šiaulių rajono savivaldybėje. Mieste apstu gana naujos infrastruktūros, pavyzdžiui, akį patraukia pėsčiųjų ir dviratininkų tiltas bei kavinėms ir kitoms paslaugoms pritaikyti namukai.
Tačiau gražėjančiais Kuršėnais džiaugiasi ne visi. Nuo seno pažįstamos buvusios bendradarbės, dabar neišskiriamos draugės – Birutė ir Aleksandra – susiduria su rimtomis sveikatos problemomis, todėl mėgautis gyvenimu sunku.
„Per mėnesį sudegdavo klumpės. Tokie darbai buvo. (...) Kai pasiklausai kitą sykį… nesakau, sunkus darbas ir tų pardavėjų yra. Bet kai eina namo, vos kojas pavelka. O man mintis: ką tu darytum, jei padirbtum vieną valandą mūsų darbą“, – apie fiziškai sunkų darbą, sukėlusį sveikatos problemų, prisiminimais dalijasi Kuršėnų gyventoja Birutė
Tuo metu geriau laikosi Rugilė, į Kuršėnus sugrįžusi po ketverių metų gyvenimo sostinėje. Dabar ji dirba mažytėje kavinėje miesto centre ir džiaugiasi ramesniu tempu.
„Būdavo tokių vietų, kur ilgiau užtrukdavo nuvažiuoti, visi kamščiai. Čia grįžus, atrodo, kad viskas ranka pasiekiama, pėsčiomis gali praeiti visus Kuršėnus“, – sako Rugilė.
Lietuvoje pirmą kartą numušus droną, o daliai savivaldybių vėl sulaukus perspėjimų apie galimą pavojų, kai kurie Šiaulių rajono gyventojai sako, kad jaučia nemažai nerimo.
„Žinokit, į tą reikalą žiūrim su didele baime, čia jau kas ką besakytų. Ir kažkaip pradedi galvoti, o ką žmonės jaučia, kurie gyvena Ukrainoje, kuriems tai tapo realybe? Ir neduok tu, Viešpatie, kad ta realybė ateitų ir pas mus“, – svarsto Kuršėnuose dirbanti Alina.
Ved. Edvinas Kučinskas
12 SEP 2026 · Trisdešimt septintoji „Praeivių“ laida keliauja Vilkaviškio rajono savivaldybėje. Jos centriniame mieste galima sutikti nemažai įvairiomis veiklomis užsiimančių žmonių. Tuo metu dar šiltomis rudens dienomis džiaugiasi niekur neskubančios senjorės.
„Vienišos jau, tai ką ten namie. Susėdę ir šnekam apie jaunystę. Gražiausi prisiminimai buvo jaunystėj. Ir dabar gerai. Ko senjorams trūksta? Nieko“, – pasakoja kartu su seserimi ant suoliuko Vilkaviškio centre sėdinti Elena.
Vaikštant Vilkaviškyje, neįmanoma nepastebėti kone ryškiausio miesto simbolio – autobusų stoties, kurios pastato architektūra neatsiejama nuo čia augančių medžių.
„Vieta visiškai neeilinė. Tai yra Suvalkijos pažiba, pati gražiausia autobusų stotis visoje Lietuvoje. (...) Jeigu atvažiavot į Vilkaviškį, bet neatėjot į stotį, Vilkavišky nebuvot“, – užtikrintai sako autobusų stotyje dirbanti Kristina.
Savo ruožtu Vilkaviškio sporto klube dirbantis Ramūnas pasakoja ir pats toliau sportuojantis. Paklaustas, kaip vertina šiuolaikinio jaunimo fizinę ištverme, sako, kad berniukams reikėtų leisti mažiau laiko prie ekranų.
„Ką daryt? Nuo tų kompiuterių berniukus nutraukt, ypač. Silpnesni žymiai. Mergaitės normaliai, su berniukais bėda. Pasikeitė, matai, mityba, atėjo visokia sintetika“, – apie vaikų fizinį pasirengimą svarsto Vilkaviškio sporto klube dirbantis Ramūnas.
Susisiekimo ministerijai svarstant, kaip keisti dviratininkų lenkimo taisykles, Vilkaviškio rajone sutiktų gyventojų nuomonės šiuo klausimu išsiskiria. Dauguma norėtų, kad automobiliui lenkiant dviračio vairuotoją, būtų leidžiama kirsti ištisinę liniją, tačiau ministerija tokį variantą atmetą.
„Aš galvoju, dviratininkams reikėtų palikti truputį to atstumo. Aišku, ir jie patys turėtų link dešinės pusės pasitraukti kuo daugiau. Bet manau, kad nieko tokio kirsti tą ištisinę, nes nežinai, kas gali nutikti. Gal tas dviratininkas susimėtys ir pargrius“, – apie dviratininkų lenkimo taisykles svarsto Kybartuose šunų kirpyklą turinti bei įvairius renginius organizuojanti Monika.
Ved. Edvinas Kučinskas
5 SEP 2026 · Trisdešimt šeštoji „Praeivių“ laida lankosi Pakruojo rajone. Darbo dieną mieste gana tuščia, popiet padaugėja iš mokyklos grįžtančių vaikų, dalis gyventojų rūpinasi buitiniais klausimais įvairias paslaugas teikiančiose erdvėse.
Pakruojyje neplanuotai sutikta Jurgita sako pastebinti, kad žmonės kartais uždari, svarsto, gal jie baiminasi įtemptos geopolitinės situacijos.
„Žmonės galėtų būt gal draugiški, visi tokie susiraukę. Na gal čia įtakoja karas Ukrainoje. Toks sumišimas, baimė, dauguma žmonių serga depresija. (...) Koją kišą ta nežinia, ar čia kažkam ruoštis, nesiruošti“, – pasakoja Pakruojo gyventoja Jurgita.
Tuo metu vienas ryškiausių traukos objektų rajone yra Pakruojo dvaras – tai vienas didžiausių ir geriausiai išlikusių dvarų ansamblių Lietuvoje, esantis prie Kruojos upės. Vienam komplekso viešbučiui vadovauja Vadimas.
„Kiekvienas dvare dirbantis žmogus turi oficialias pareigas ir dvaro pareigas. Mano oficialios pareigos – viešbučio vadovas, o dvaro pareigos – hofmaršalas“, – sako Vadimas.
Lietuvą sukrėtus kunigo pedofilijos skandalui, Pakruojo rajone sutikti gyventojai mano, kad norėdama atgauti visuomenės pasitikėjimą, bažnyčia turėtų atsiprašyti ir viską viešinti. Kitaip, pasak pašnekovų, dešimtmečius besitęsianti problema toliau liks ignoruojama.
„Čia yra brudnas dalykas. Bažnyčiai labai daug reikia pasistengt. Viską slepia, ar ne taip yra? Reik neslėpt, reik viešint!“ – svarsto Pakruojo gyventojas Rimgaudas.
Ved. Edvinas Kučinskas
29 AUG 2026 · Trisdešimt penktoji „Praeivių“ laida domisi, kaip laikosi Kaišiadorių rajono gyventojai. Šalia automobilių magistralės įsikūręs miestas įvairiomis veiklomis traukia aplinkinių kaimų gyventojus. Pavyzdžiui, Kaišiadoryse sutikta Laima čia atsikėlė visai neseniai dėl savo sveikatos, tačiau stengiasi į gyvenimą žvelgti pozityviai ir toliau šoka linijinius šokius.
„Žmogus prie visko turi prisitaikyti ir nedejuoti, daryti tai, kas jam patinka. (...) Dabar dar pakeliauju, iki pensijos turėjau savo verslą. Auginau triušius, turėjom skerdyklą europinių standartų, taip atlaikiau dešimt metų, paskui pardaviau“, – pasakoja Kaišiadorių gyventoja Laima.
Šiek tiek sunkiau laikosi Algirdas, nes valstybės skiriama išmoka negalią turintiems žmonėms, pasak jo, sparčiai kylančioje ekonomikoje, kai brangsta paslaugos ir maistas, reikšmingai nepadeda išgyventi. Todėl jis stengiasi dirbti bent puse etato.
„Neišgyveni iš neįgalumo, ne. Viskas brangu, tiek mokesčiai, tiek maistas. (...) Norėčiau ir viso etato, dantis sukandęs. Vis tiek, darbas yra nauda: ir į kišenę, ir pabendrauji. Nebūni kaip pripučiamas maišas, kai valgai ir valgai“, – guodžiasi Kaišiadorių gyventojas Algirdas.
Stipriai vėtrai palikus kelis šimtus tūkstančių vartotojų be elektros, Kaišiadorių rajone sutikti gyventojai mano, kad dalį skirstomojo tinklo reikia pakišti po žeme, o kai kuriose vietose – didinti proskynas. Žmonės ragina kiekvieną situaciją vertinti individualiai, suprasdami, jog vadinamasis kabeliavimas yra labai brangus.
„Ir taip, ir taip gerai būtų. Properšas didinti… tai aišku, kad po žeme būtų geriausia. Bet juk investicijos“, – svarsto Žaslių geležinkelio stotyje sutiktas Algimantas, atvažiavęs po stiprios audros sutvarkyti šeimos kapų.
Ved. Edvinas Kučinskas
22 AUG 2026 · Trisdešimt ketvirtoji „Praeivių“ laida keliauja Ignalinos rajone. Čia galima sutikti daugybę dviratininkų, besimėgaujančių Aukštaitijos nacionaliniu parku. Ignalinos rajono turizmo informacijos centro specialistė Ieva sako, kad žmonės dažnai atvyksta traukiniais.
„Rodom viską – šventes, bendruomenių rengiamus dalykus, jų identiteto kelią. Daug turistų turim, kurie atvyksta traukiniu į Ignaliną, nes tai yra patogu, pigu ir greita“, – pasakoja Ignalinos gyventoja, turizmo informacijos centro specialistė Ieva.
Tuo metu Stripeikių kaimą garsinančio Senovinės bitininkystės muziejaus prieigose sutiktas medžio drožėjas Vitas pardavinėja medų. Sako, padeda draugui, sezono metu gyvendamas jo sodyboje.
„Čia gera, nes ir ežerų kraštas, ir miškai, ir grybauju, ir žvejoju, čia labai liuks. (...) Stripeikių kaime aš gyvenu, atvažiuoju iš Utenos, pusę metų aš čia lankausi, bitininko sodyba yra, aš toj sodyboj gyvenu“, – sako Ignalinos rajone sutiktas Vitas.
Lietuvoje vasarą vis pasitaikant audringiems orams, dalis Ignalinos rajone sutiktų gyventojų sako mėginantys apsaugoti savo turtą iš anksto, pavyzdžiui, apsidrausdami namus. Tačiau pašnekovai pripažįsta, kad daug apie galimus stipraus vėjo ar škvalo padarinius negalvoja.
„Medelius kokius patvarkom, stogelius pasitvirtinam, vis tiek, pasižiūri, kad nesikalatotų, o daugiau tai nežinau. Bandai apsidraust tą turtą“, – svarsto Ignalinos gyventoja Lina.
Ved. Edvinas Kučinskas
15 AUG 2026 · Trisdešimt trečioji „Praeivių“ laida ieško žmonių Kauno rajone. Kulautuvoje sutiktas Donatas sako labai vertinantis, kad sveikata vis dar leidžia dainuoti kartu su savo vyrų kolektyvu, kuris kitais metais minės 25 metų jubiliejų.
„Gana nelengva buvo išlaikyt vyrus tiek laiko, problemų visokių: vienas su darbais, kito žmona neišleidžia. Bet vis tiek išsilaikėm, mes taip gerai susigyvenom, kad vienas už kitą dabar kaip mūras stovim“, – džiaugiasi Kulautuvos vyrų ansamblio „Šilokas“ meno vadovas Donatas.
Kulautuvoje taip pat veikia mineralinio vandens biuvetė. Čia nemokamai atsigaivinti sustoja ne tik dviratininkai, bet ir vietos gyventojai, pavyzdžiui, Joana. Pamažu pildydama atsineštus penkių litrų plastikinius butelius, ji pasakoja visą gyvenimą dirbusi gydytoja.
„Buvau reikalinga žmonėms, pakankamai laiko jiems skirdavau. Ne kaip dabar elektroninėje sistemoje. Iki šiol mano pacientai man paskambina ir dar tariasi. Aš apskritai žmones myliu“, – sako Kulautuvos gyventoja Joana.
Europos centriniam bankui raginant žmones pasisakyti dėl naujo eurų dizaino, dauguma Kauno rajone sutiktų gyventojų sako, kad ant banknotų norėtų matyti paukščius. Visuomenės apklausoje siūlomi du variantai – Europos kultūrą atspindinčios asmenybės arba upės ir paukščiai. Vis dėlto, pašnekovai teigia labiausiai mėgstantys dabartinį dizainą.
„Pasižiūrėjau, pirmas įspūdis, kad paukščiai man priimtiniau atrodo. (...) Jeigu būtų galima, aš būčiau už tai, kad nekeistų. Jeigu dėl saugumo reikalavimų, gali būti, kad reikia, tada už paukščių dizainą“, – svarsto Kauno rajone sutiktas Tomas.
Ved. Edvinas Kučinskas
8 AUG 2026 · Trisdešimt antroji „Praeivių“ laida atvyko į Telšius. Legendomis apipintas miestas šiandien savo užimtumo jausmu artimas didmiesčiui – įprastą dieną turistus traukia įvairios centre išsibarsčiusios skulptūros, tuo metu vietos gyventojai gausiai braunasi per siauras vienpusio eismo gatves.
Trumpai pasikalbėti sutikusi Nina pasakoja į gyvenimą žvelgianti pozityviai, tačiau pasigenda valdžios pagalbos mažas pensijas gaunantiems senjorams.
„Gyvenam šiaip sau. Tokioj šaly, kur pensijos mažos, kelionių negalim sau leisti. Valstybė turėtų jau nors kažkiek pagerinti mūsų, pensininkų, gyvenimą. (...) Ypač dabar pajutau, kai nueini į parduotuvę, nieko neparsineši, o 30, 40 eurų išleidi“, – guodžiasi Telšių gyventoja Nina.
Savo ruožtu telšiškis Vaclovas visą gyvenimą skyrė krašto apsaugai – nuo darbo pasienyje iki Lietuvos šaulių sąjungos. Savo prisiminimus jis papasakojo vidury automobilių stovėjimo aikštelės.
„Mūsų laikais, prisimeni, juokas ima iš mūsų tos apsaugos, plikom rankom stovėjom. Paskui išdavė gumines lazdas, tada ginklus. Būdavo tokių įvairių, kada pasakydavo, kad OMONAS važinėjasi, muitininkus nuimdavo, o mes, pasieniečiai, pasilikdavom. (...) Nu ir nežinai kada tas OMONAS atvažiuos kaulų laužyti“, – pasakoja Telšių gyventojas Vaclovas.
Sugrįžus svarstymams riboti mobiliųjų telefonų naudojimą visose šalies mokyklose, Telšių rajone sutikti gyventojai sako, kad tokiam sprendimui pritartų. Šiuo metu švietimo ministerija yra parengusi tik rekomendacijas, tačiau galutinį sprendimą turi priimti pačios mokyklos.
„Manau, kad vaikai pamokų metu neturėtų šalia savęs turėti mobilaus telefono. Nors sako, kad tai gali būti papildoma priemonė informacijai susirasti, yra mokyklos aprūpintos įvairiom technologijom, tikrai galima išsiversti be telefono. (...) Bet vaikų be ryšio su tėvais šiuo laikotarpiu irgi palikti nereikėtų“, – svarsto neplanuotai pasikalbėti sutikusi „Telšių žinių“ redaktorė Vilima.
Ved. Edvinas Kučinskas
1 AUG 2026 · Trisdešimt pirmoji „Praeivių“ laida keliauja Akmenės rajone. Naujojoje Akmenėje sutikta Vida džiaugiasi vis gražėjančiomis miesto erdvėmis. Nepaisydama pensinio amžiaus, ji sako, kad dar mielai kur nors dirbtų, tačiau abejoja, jog pavyktų rasti mažesnio krūvio reikalaujančią darbo vietą.
„Kai sulaukiau [pensijos], džiaugiausi, o dabar taip norėtųs dar pasidarbuoti. Pilnu etatu nelabai galėčiau, metai savo daro, o pusę etato nelabai kas čia norės jau pagyvenusius priimti. Taip su malonumu pusę etato tikrai eičiau dirbti“, – sako Naujosios Akmenės gyventoja Vida.
Vaikštant miesto gatvėmis, akį patraukia vienas iš šešių kultūros centro padalinių. Jis įsikūręs rūmuose, kurie prieš daugiau nei dvidešimt metų įrašyti į Kultūros vertybių registrą.
„Įėjus į pastatą ir pamačius, kaip viskas atrodo, dažnai žmonėms nebekyla klausimų, kodėl rūmai. (...) Aplinka šiek tiek kitokia, ne ofisinė, jeigu galima taip įvardinti. Šiek tiek kartais net labiau įpareigojanti pasitempti“, – pasakoja Akmenės rajono savivaldybės kultūros centro renginių organizatorė Jogailė, po studijų Kaune ir gyvenimo Mažeikiuose galiausiai pasirinkusi gimtąjį Akmenės kraštą.
Vilniaus regione tęsiantis vadinamajai šiukšlių krizei, Akmenės rajono gyventojai sako nusiskundimų dėl šiukšlių tvarkymo neturintys. Visi čia sutikti praeiviai teigia, kad atliekas stengiasi kiek įmanoma labiau išrūšiuoti.
„Taip, mes rūšiuojam, jau seniai pripratom ir žinom, kas, kur priklauso. Išvežti – išveža, aš tokių minusinių temų neturiu mūsų kraštelyje“, – svarsto Akmenėje prieš trylika metų gėlių parduotuvę atidariusi Gražina.
Ved. Edvinas Kučinskas
Vienas epizodas – viena Lietuvos savivaldybė. Čia kalba tik neplanuotai gatvėje sutikti žmonės. Jie kažkam tėvai, vaikai, kaimynai, o gal tiesiog draugai. Sutikdami stabtelėti, praeiviai įsileidžia į savo kasdienybę –...
show more
Vienas epizodas – viena Lietuvos savivaldybė. Čia kalba tik neplanuotai gatvėje sutikti žmonės. Jie kažkam tėvai, vaikai, kaimynai, o gal tiesiog draugai. Sutikdami stabtelėti, praeiviai įsileidžia į savo kasdienybę – džiaugsmus, rūpesčius ir mintis apie paprastus, bet taip pat kartais visuomenę skaldančius klausimus. Tai dinamiškas, aplinkos garsų prisodrintas radijo pasakojimas, kiekvieną kartą įrašomas vis kitoje Lietuvos vietoje.
show less
Information
| Author | LRT |
| Organization | LRT |
| Categories | Society & Culture |
| Website | - |
| podcasts@lrt.lt |
Copyright 2026 - Spreaker Inc. an iHeartMedia Company
