29 APR 2024 · Kunigą Vyacheslavą Grynevich sutikome balandžio 13 d. Kaune, kur buvo minimas Carito atsikūrimo Lietuvoje 35-metis. Prieš penkerius metus pradėjęs vadovauti Romos katalikų bažnyčios Carito atšakai jis, kaip pats save vadina, paprastas kunigas, mėgstantis sakyti pamokslus ir klausyti išpažinčių, dabar vadovauja milžiniškiems humanitarinės pagalbos kiekiams, tačiau lankydamas karo pabėgėlius, tegali apgailestauti, kad prieš rusų agresijos padarinius jų pajėgumai vis dėlto yra labai riboti. Todėl kolegų jėga išsiųstas atostogų, jis renkasi savanorio veiklą ir incognito važiuoja padėti subombarduoto Chersono žmonėms. „Blogiausia kare būtų prarasti viltį, o tikėjimas padeda ją išsaugoti“, - sako kunigas ir prašo Lietuvos žmonių nepamiršti Ukrainos. Laidos redaktorė Rūta Tumėnaitė.

21 APR 2024 · M. Marcinkevičiaus ligoninės palata buvo Onutės paskutiniai žemiškieji namai, kuriems jaukumo suteikė paliatyvios pagalbos skyriaus darbuotojai ir artimieji. „Svarbu nepamesti meilės“, - prieš mirtį kalbėjo Onutė. Ar visuomet meilė gyvenimui gali laimėti prieš nepakeliamą fizinį ir dvasinį skausmą? Ar įmanoma šlovinti gyvybę, kai iš kūno telikę vienos žaizdos, kai žmogus guli kelis metus komoje. O gal tokiais atvejais prasmingiau būtų galvoti apie pagalbą tokiam ligoniui ir, žinoma, jo artimiesiems, kuriems neabejotinai sunku pakelti kito kančią ir, regis, stebėti tokį beprasmį gyvenimą, pagalbą ne savanoriais, ateinančiais nuplauti, paskaityti, pavalgydinti, bet pagalba greičiau numirti. Ar teko iš nepagydomų ligonių išgirsti: daktare, daugiau nebegaliu kentėti, pavargau gyventi, padėkite numirti? Apie gyvenimą paskutiniuose namuose - Onutės liudijimas, o apie eutanaziją mintimis dalijasi M. Marcinkevičiaus Paliatyvios pagalbos skyriaus vedėjas gydytojas Audrys Skliutas ir psichologė Regina Morkūnienė. Redaktorė Jūratė Kuodytė

14 APR 2024 · Šiandien „Mažojoje studijoje“ vieši šių metų Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatė, VDA profesorė, menotyros daktarė Giedrė Jankevičiūtė. Su šia pašnekove būtų galima įkalbėti ištisus laidų ciklus – toks platus yra jos mokslinių interesų laukas, per tyrimus užpildantis nesenos mūsų valstybės kultūros istorijos spragas, o kartu atrandantis ir daugybę iki šiol nepažintos bei netyrinėtos kasdienybės istorijos klodų. Tad šiandieninėje laidoje mūsų radijo bendradarbis, taip pat ir VU Istorijos bei Filosofijos fakultetų dėstytojas Laurynas Peluritis pasirinko pokalbiui temą apie Giedrės Jankevičiūtės sugrąžintą Vilnių, tarpukario modernizmą ir sovietmečio pradangintą grožio pajutimą, kuriuo galima paaiškinti sostinės urbanistines bėdas. Redaktorė Rūta Tumėnaitė.

7 APR 2024 · Laida skiriama sesers vienuolės Nijolės Sadūnaitės atminimui. Legendinė asmenybė, plačiausiai žinoma mūsų laisvės kovotoja, žmogaus teisių gynėja, antisovietinio pogrindžio dalyvė. Jos istorija galėtų priminti ir šventųjų gyvenimus, ir smagų nuotykių filmą su visais jo elementais. Daug metų niekaip neįveikta represinių struktūrų. Tarp šios vienuolės ginklų buvo krikščioniškos dorybės, drąsa, užsispyrimas. Dar labiau – humoro jausmas ir juokas. Tokią Nijolę Sadūnaitę atpažįstame ir archyvinėje „Mažosios studijos“ laidoje, 1994 m. rudenį parengtoje Vaidoto Žuko. Dabar kartojami to įrašo fragmentai. Laidos redaktorius Julius Sasnauskas.

31 MAR 2024 · Biblinės teologijos daktaras kun. Mozė Mitkevičius komentuoja Kristaus prisikėlimo poveikį apaštalo Pauliaus asmenybei ir sielovados stiliui I a. viduryje. Pauliaus nedomina dogminė ar ideologinė prisikėlimo pusė, bet tai, kaip šis įvykis gali toliau veikti tikinčiųjų gyvenime ir suformuoti „naują žmogų“. Puikus velykinio nusistatymo pavyzdys yra trumpiausias Pauliaus kūrinys – laiškas Filemonui, kuriame praktiškai sprendžiamas pabėgusio vergo likimas ir tokios dilemos kaip meilė ir įstatymas, pareiga ir laisvė, autoritetas ir draugystė. Laidos redaktorius Julius Sasnauskas.

24 MAR 2024 · Skambant Jozepho Haydno kvartetui „Septyni paskutiniai mūsų Išganytojo žodžiai ant kryžiaus“ su smuikininke Dalia Kuznecovaite kalbėjomės Didžiojo Tridienio išvakarėse, kai daugelyje krikščioniškų pasaulio šalių šis kvartetas yra griežiamas. Šią tradiciją Lietuvoje pradėjo Valstybinis Vilniaus kvartetas, idant tikintieji per muziką ir ją lydinčius mątymus prisimintų Jėzaus kančią ant kryžiaus, kančią, vedančią į Prisikėlimą. Jeruzalėje Jį pasitiko susižavėjimo šūksniais, iš pagarbos klojo drabužius ir palmių šakas po kojomis, šlovino, pasitiko aplodismentais, kuriuos tačiau lydėjo apkalbos, pavydas, draugų apleidimas ir išdavystė. Visa tai patyrė Jėzus, prisiėmęs Dievo jam skirtą misiją išgelbėti pasaulį. Visa tai mažesniu mastu patiria žmogus, atpažinęs jam skirtą Dievo planą ir pasiryžęs vykdyti jį iki galo: per suklupimus, išmėginimus šlove, apleidimą, nešdamas sąvąjį kryžių iki prisikėlimo tikėdamas, kad galime visi būti prikelti, idant drauge kurtume Dievo karalystę čia ir dabar. Valstybinio Vilniaus kvarteto pirmasis smuikas Dalia Kuznecovaitė - apie gyvenimą muzika ir tikėjimu. Redaktorė Jūratė Kuodytė

17 MAR 2024 · „Knyga, skirta ateistams, bet gausiai skaitoma tikinčiųjų“, - taip apibūdinama danų filosofo ir teologo, vieno egzistencializmo filosofijos pirmtakų Søreno Kierkegaardo knyga „Baimė ir drebėjimas“. Knyga, parašyta XIX a. viduryje ir išversta į begalę skirtingų kalbų, jau beveik 200 metų tebėra skaitoma, pasirodo vis nauji jos leidimai. Net ir Lietuvoje po Nepriklausomybės atkūrimo pasirodė jau trečiasis jos leidimas. Pats Kierkegaardas yra pasakęs, kad vien jo „Baimės ir drebėjimo“ pakaks, kad pasaulis niekada nepamirštų jo vardo. Kas galėjo lemti tokį autoriaus pranašystės išsipildymą? Knygoje nagrinėjama anaiptol ne pati lengviausia tema. Tai – Senojo Testamento istorija apie Abraomą, kuriam Dievas paliepia paaukoti vienintelį jo sūnų Izaoką. Tėvas klusniai vykdo gautą įsakymą ir yra pasiryžęs nužudyti savo vaiką. Kodėl, remdamasi šia bibline istorija, judėjų-krikščionių tradicija suteikė Abraomui „tikėjimo protėvio“ vaidmenį. Abraomas yra įsitikinęs, kad Dievas, kuris jam įsako atlikti baisiausią ir sunkiausią dalyką, kartu yra ir Dievas, kuris jį myli. Šis paradoksas suteikia Kierkegarrdui progą iškelti sudėtingus klausimus apie krikščioniško tikėjimo prigimtį ir vertę. Šiandieninės laidos dalyviai sako, kad "Baimės ir drebėjimo" patrauklumą skaitytojams lemia tai, kad joje keliami klausimai atliepia nūdienos žmonių jauseną, o tai, kad knyga parašyta pirmuoju asmeniu, apeliuoja į kiekvieną individą. Kalbant apie dabartinius laikus, ko gero, būtų sunku įsivaizduoti tinkamesnį veikalą negandų nuojautomis alsuojančiame pasaulyje. Apie naują Soreno Kierkegaardo knygos „Baimė ir drebėjimas“ lietuvišką leidimą (knygą iš danų kalbos išvertė Jolita ex-Adomėnienė) kalbasi filosofas, leidyklos Hubris vadovas Viktoras Bachmetjevas ir Vilniaus Universiteto filosofijos bei istorijos fakultetų dėstytojas Laurynas Peluritis. Redaktorė Rūta Tumėnaitė.

10 MAR 2024 · Šiemet sukanka dvidešimt metų nuo tos akimirkos, kai buvo užantspauduotas dar Sąjūdžio laikais išreikštas Lietuvos žmonių troškimas sugrįžti į Europos tautų šeimą, nuo kurios ištisus 50 metų buvome atplėšti brutalios sovietų okupacijos. 2004 m. gegužės 1 d. Lietuva oficialiai tapo Europos Sąjungos nare valstybe, lygiai metais anksčiau šią valią Lietuvos Respublikos piliečiai išreiškė per referendumą. Už Europos Sąjungos plėtrą, įtraukiant į bendriją buvusias sovietinio bloko valstybes, nuosekliai pasisakė ir tuometinis popiežius Jonas Paulius II, Europos idėją kone vienbalsiai palaikė ir Katalikų Bažnyčios vadovai narystės siekiančiose šalyse, minėdami bendrą Europos krikščionišką paveldą ir tikėjimą, įkvėpusį Europos Sąjungos tėvus kūrėjus. Kiek svarbus buvo religinis veiksnys vieningos Europos idėjai? Kaip katalikybė paveikė kasdienį Lietuvos gyventojų mąstymą apie Europos Sąjungą? Laidos viešnia - VU TSPMI dėstytoja Rosita Garškaite-Antonowicz, neseniai apgynusi daktaro disertaciją „Katalikybės vaidmuo kasdieniame mąstyme apie Europos Sąjungą: Lietuvos atvejis“. Redaktorė Rūta Tumėnaitė.

3 MAR 2024 · Tuoktis bažnyčioje? O kam? Pasiklausius jaunosios kartos, gali pasirodyti, kad net ir civilinė santuoka seniai praradusi aktualumą. Juk galima mylėti, gyventi, susilaukti vaikų ir be jokių antspaudų kokioje nors institucijoje. Bažnyčia tiek santuokos sudarymui, tiek ir sutuoktinių gyvenimui iškelia tikrai nemažai papildomų reikalavimų ir sąlygų: krikščioniškai auklėti vaikus, nevartoti kontraceptinių priemonių; jei neduokdie išsiskirsi, antrą kartą susituokti bažnyčioje šansų mažai, nekalbant apie komunijos priėmimo problemą. Šis vertėjos, publicistės ir aktyvios katalikės klausimas pačiai sau tapo bene didžiausiu akstinu parašyti knygą „Žiedas ir priesaika“. Nors autorė, prieš tai padariusi daugybę interviu su sužadėtiniais ir jau santuokoje esančiais, galiausiai prisipažįsta taip ir neradusi aiškaus atsakymo į šį klausimą, tačiau svarstantiems apie vestuves bažnyčioje, o galbūt net ir tiems, kurie santuokoje gyvena ne vienerius metus, tikiu, bus įdomu išgirsti Gabrielės Gailiūtės įžvalgas. Redaktorė Jūratė Kuodytė

25 FEB 2024 · Prasidėjus naujiems kalendoriniams metams, Židinį tenka kūrenti iš kruopščiai sutaupytų atsargų. Nors naujausias kultūros, religijos ir visuomenės gyvenimo mėnraščio „Naujasis Židinys-Aidai“ numeris kaip tik šiomis dienomis atkeliauja pas prenumeratorius ir periodinės spaudos platinimo vietas, žurnalui, jo ir kitų Lietuvos kultūrinių leidinių redakcijoms tenka, kaip toms mitologinėms būtybėms, turėti keletą gyvybių. Tad pokalbiui prie Naujojo Židinio laidos dalyviai neatsitiktinai pasirinko Tomo Daugirdo tekstą, kurio pavadinimas nusako esamą padėtį - „Kultūros leidiniai be rėmimo“. Apie jau du mėnesius trunkantį kultūrinės periodikos nefinansavimą kalbasi žurnalo vyriausiasis redaktorius Antanas Terleckas ir „Mažosios studijos" bendradarbis Laurynas Peluritis. Redaktorė Rūta Tumėnaitė.