Penktadalis visų šalies bendrojo ugdymo mokyklų mokytojų yra nuo 60 iki beveik 80-ies metų, apie 38 proc. visų mokytojų yra nuo 50 iki 59-erių metų amžiaus, o dar 27 proc. nuo 40 iki 49-erių metų amžiaus. Tai rodo oficialioji statistika. Lietuvos mokytojai yra patys seniausi Europoje.
Be to, kaip prognozuoja Vyriausybės strateginės analizės centras (STRATA), apie 5700 pedagogų, dirbusių šiais mokslo metais mokyklose per artimiausius ketverius metus išeis į pensiją. Prognozuojama, kad jau kitais - 2021-2022 mokslo metais - į pensiją išeis apie 6 proc. fizikos bei tokia pat dalis užsienio kalbų mokytojų, po 4 proc. matematikos, chemijos, gimtosios kalbos (ne lietuvių), istorijos ir muzikos mokytojų.
Be to, kaip toliau prognozuoja STRATA, dėl kitų nei senatvės pensija ar mirtis priežasčių iš ugdymo įstaigų pasitrauks dar beveik 11 tūkst.
Labiausiai po ketverių metų stigs tiksliųjų, gamtos mokslų (chemijos, fizikos, matematikos, biologijos) specializacijų mokytojų.
Tuo tarpu pedagogikos - ypač trūkstamų tiksliųjų ir gamtos mokslų studijas - kasmet renkasi vos po keletą jaunuolių. Ir, jei jaunų mokytojų pritraukimo į mokyklas tempai išliks tokie, kaip dabar, nebus kas pakeičia į senatvės pensiją išėjusių ar dėl kitų priežasčių mokyklą palikusių pedagogų.
Kodėl jauniems žmonėms nepatrauklios pedagogikos studijos? Kiek tiesos, kad į akademiškai stiprias mokyklas jauni pedagogai neina dirbti, nes neranda atliepo iš dominuojančių (arti)pensinio amžiaus kolegų, o privačiose mokyklose neužsibūva dėl irzlių tėvų poreikių? Ir kodėl jauni pedagogai noriai imasi korepetitoriauti - ar čia mažiau atsakomybės?

LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja biologijos mokytojas, korepetitorius Paulius Sungaila bei matematikos mokytojas, korepetitorius Šarūnas Vaitkus.

Ved. Jonė Kučinskaitė