Rugsėjo 1-ąją daugelis šalies universitetų ir kolegijų pasitiko kitaip. Nuo šio trečiadienio šalies aukštąsias mokyklas pradėjo saugoti saugos tarnybų darbuotojai. Aukštųjų mokyklų administracijų sprendimas pasitelkti privačius saugos tarnybų darbuotojus susijęs su vadinamų antivakserių nenoru laikytis Vyriausybės nutarime nustatytos tvarkos, kad į aukštąsias mokyklas studijuoti kontaktiniu būdu gali grįžti tik studentai, turintys Galimybių pasus arba nuolatos besitestuojantys. Skiepytis nenorintys jaunuoliai bei jų šalininkai tikina esą taip pažeidžiamos jų teisės į studijas ir mokslą, o ir esą jie buvę apgauti, nes jiems nebuvo ši tvarka išaiškinta prieš stojant į aukštąsias mokyklas.
Kompromisų ieškančios aukštosios mokyklos kiekviena savaip žada spręsti šią koliziją: vienos pasiūlė skiepytis ir testuotis nenorintiems jaunuoliams studijuoti nuotoliniu būdu, kitos (ypač, jei studijų neįmanoma vykdyti nuotoliniu ar hibridiniu būdu) siūlo tiek tokiems pirmakursiams, tiek vyresnių kursų studentams eiti vienerių metų akademinių atostogų. Tuo tarpu daugybė šių jaunuolių atšauna, kad jie nenorį prarasti vienerių metų, o ir nuotolinių studijų kokybė jų netenkinanti.
Galiausiai, kaip atvirauja aukštųjų mokyklų atstovai, dalis dėstytojų taip pat nežada skiepytis, tad kai kurie jų jau netrukus bus atleisti iš darbo arba jiems bus siūlomos kitos pareigos.
Ar yra kitų išeičių iš šios situacijos?

LRT radijo švietimo laidoje diskutuoja: Vytauto Didžiojo universiteto rektorius, prof. Juozas Augutis, Vilniaus universiteto prorektorius Valdas Jaskūnas ir Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos prezidentas, Kauno technikos kolegijos direktorius Nerijus Varnas.



Ved. Jonė Kučinskaitė