„Gimiau kaime ir jo į nieką neiškeisiu. Noriu tapti pavyzdžiu savo mokiniams, kad ir Lietuvoje, savame krašte, galima gyventi ir kurti. Aplinką pačiam reikia susikurti, nelaukti veltui gauti“, – mintija keramikė Jolita Bužinskienė. Nesuviliojo Jolitos Vilnius, liko ištikima savo kraštui, pradėjo dirbti Ignalinoje, Daugėliškyje. Keramikė turi svajonę – įrengti lauko krosnį, kurioje galėtų degti keraminius darbus. Nori grįžti prie senosios juodosios ir raugo keramikos.