Vasario 16-osios Akto signataras Donatas Malinauskas buvo kilęs iš turtingų lenkų bajorų šeimos, tačiau tai jam nesutrukdė tapti Lietuvos patriotu. Dr. Dalios Bukelevičiūtės paskaita „Donato Malinausko kova už lietuvybę ir atstovavimas Lietuvai“ supažindina su signataro politine, visuomenine, diplomatine, labdaringa veikla.
Donatas Malinauskas lietuviškai kalbėti geriau pramoko tik sulaukęs 40 metų. Jis kelerius metus mokėsi Čekijoje, Taboro žemės ūkio akademijoje, o nuo 1893 m. sugrįžęs į Lietuvą prisijungia prie lietuvių inteligentų ir kartu pradeda aktyvią kovą už lietuvybę. Jis daug padėjo pastangų, kad Vilniuje Šv. Mikalojaus bažnyčioje būtų leista laikyti pamaldas lietuvių kalba. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam kariui D. Malinauskas rūpinosi lietuvių pabėgėlių šelpimu, pats tam skirdamas nemažai lėšų. Jis buvo tarp pasirašiusių Vasario 16-osios Nepriklausomybės Aktą. 1921–1923 m. tapo pirmuoju Lietuvos diplomatiniu atstovu Čekoslovakijoje, kur daugiausia rūpinosi ekonominės sutarties rengimu, litų spausdinimu ir kariniais užsakymais. Paskutiniais Lietuvos nepriklausomybės metais į politiką nesikišo, bet neišvengė sovietinės sistemos žiaurumų – 1941 metų birželį kartu su šeimos nariais buvo ištremtas į Altajaus kraštą, ten ir mirė.