Literatūrologės dr. Solveigos Daugirdaitės paskaita – iš sovietmečio tyrinėjimų ciklo. Ji aptaria rašytojų autobiografijas, publikuotas kas dešimtmetį –1957, 1967, 1977 metais ir vėlyvąjį variantą, leistą 1989 m.
Paskaitoje „Tarybinės lietuvių rašytojos Autobiografijoje“ siekiama atskleisti, ką rašytojos laikė tinkama pasakyti apie save visuomenei, ir iš to, ką jos apie save rašė, galima spręsti apie to meto visuomenę. Kartu bandoma rekonstruoti ir tos visuomenės narės – tarybinės lietuvių rašytojos – kolektyvinę ir individualią tapatybę, drąsą ir baimę atsiskleisti, viešos personos ir „paprastos moters“ vaidmenų keliamas įtampas.
Pasak literatūrologės Solveigos Daugirdaitės, nepaisant nutylėjimų ir formalios šių rinkinių atsiradimo priežasties, juose esama unikalių gyvenimų liudijimų.