„Kalbėti apie tai, ką valgė Mindaugas, Gediminas ar Algirdas, gana sudėtinga, neturime pakankamai šaltinių. Aiškiau apie mūsų didikų maistą galime kalbėti nuo Vytauto Didžiojo ir Jogailos laikų, kadangi yra išlikę nemažai korespondencijos, karališkojo dvaro sąskaitų knygų. Kas buvo ant valdovų stalo? Nustebsite, bet nei maistas, nei patiekalų meniu neišsiskyrė niekuo, kas mums atrodytų už realybės ribų ar neįmanoma. Vienintelis stebinantis dalykas – tai maisto gausa. Pvz., dokumentuose rašoma, kad Jogailos pietums buvo patiekta – vienas jautis, du avinai, paltis lašinių, 60 vištų, keturios žąsys, keturi kaplūnai (specialiai penėti labai riebūs gaidžiai), 200 kiaušinių, gorčius sviesto, grietinė, pienas, sūriai ir alus...“ – LDK valdovų stalo meniu vardija kulinarinio paveldo tyrinėtojas, VU Komunikacijos fakulteto docentas, prodekanas, Muzeologijos katedros vedėjas dr. Rimvydas Laužikas.

Kaip mūsų kunigaikščiai suvalgydavo tiek daug maisto? Kokie patiekalai buvo populiariausi senovės lietuvių virtuvėje? Kada prasidėjo serviravimo mada? O kada ant lietuvio stalo atsirado šakutė? Kaip Lietuvos didžiojo kunigaikščio Jono Sobieskio vadovaujama kariuomenė pasitarnavo kavos ir kruasanų išplitimui Europoje? Kodėl dabar bene populiariausia mūsuose daržovė - bulvė - iš pradžių lietuviams buvo visai neskani? – apie visa tai ir dar daugybę įdomybių ir bus pasakojama šioje paskaitoje. Mokslininkas nagrinėja kulinarinio paveldo „lietuviškumo“ sampratą – LDK papročius, nacionalinės virtuvės bei valgymo kultūros formavimosi etapus, kitų Europos kultūrų įtaką, taip pat savitas, tik šiam regionui būdingas, bei objektyvių aplinkybių (geografijos, to meto ekonominės situacijos) nulemtas tradicijas.