„Paseksiu Jums pasaką apie ypatingą mergaitę Zitą, kurios galvoje gyvena daug muzikos garsų. Jie dažnai kaip kokios įkyrios musės ar zyziantys uodai neduoda mergaitei ramybės. Kartą, kai Zitą užpuolė visas muzikos garsų sūkurys, ji tekina pasileido per rūku ir pienėmis pasipuošusią pievą, jog garsai nepagautų jos. Tačiau, kai mergaitė pievoje užkliuvo už kupsto ir pargriuvo, garsai netikėtai tapo gražia melodija. Mergaitė skubėdama grįžo namo, sėdo prie fortepijono ir užrašė pievoje pagautą melodiją“. Pasakos tęsinys laidoje.