„Galima drąsiai konstatuoti faktą, kad tai rašytojas, kurį aktyviai mėginama užmiršti“, – apie rašytoją Ričardą Gavelį rašė filosofas Leonidas Donskis.
Laidoje prisiminsime šį nepatogų rašytoją. Rugsėjo 18 dieną sukanka lygiai 15 metų nuo rašytojo Ričardo Gavelio mirties. Tai gera proga pagalvoti, ar ta situacija per tuos metus keičiasi, ar kitaip imame suvokti Ričardo Gavelio vietą mūsų kultūroje.
Išleidęs 12 prozos knygų, rašęs visuomenės ir politikos komentarus „Respublikoje“ ir „Veide“ šis rašytojas niekada nebuvo savas, niekada nebuvo lengvai įrašomas į lietuvių literatūros kontekstą. Jo šaltas, analitinis protas, apgalvoti sukonstruoti kūriniai kritikams atrodė stokojantys autentišumo, nuoširdumo, tiesioginės patirties. Nors ir sunkiai su kuo palyginimas šiandien Ričardas Gavelis jau vadintinas klasiku, nors ir dekonstravęs tai, ką klasikai tvirtina – lietuviškumą, pasitikėjimą visagaliais ir visažiniais autoritetais.
Apie tai, kaip keičiasi Ričardo Gavelio kūrybos recepcija, kuo jo kūryba išlieka aktuali, kaip priimamos verstos knygos užsienyje kalbėsimės su dr. Jūratė Čerškute, parašiusia disertaciją apie šio rašytojo kūrybą.
Ričardo Gavelio pasvarstymus apie klijuojamas filosofinės prozos etiketes, apie lietuvių norą demonstruoti savo tautos kančią ir žaizdas, apie erotiką ir perversijas kūryboje girdėsime iš archyvinių laidų fragmentų, kuriose rašytoją kalbina Leonidas Jacinevičius ir Marius Ivaškevičius.