Judita Vaičiūnaitė rašė, kad poezija yra kuriama iš kraujo tvinksnių, iš supančio oro, gimstanti bet kur ir bet kada.Iš tiesų, geros poezijos vitališkumas su laiku neblėsta, o tik stiprėja.
Liepos 12-ąją poetei Juditai Vaičiūnaitei būtų sukakę 80 metų. Vaičiūnaitė tvirtino modernią eilėraščio sampratą – eilėraštis jai – ne naivi išpažintis, o sąmoningai konstruojamas kūrinys. Poetė kūrė ir savo ritmiką, kuri įtraukdavo įvairius kalbos lygmenis, eilėraštis dažnai neturi aiškaus metro, tai greičiau džiazinis, improvizuojantis kalbos srautas. Vaičiūnaitės debiutas nebuvo lengvas, ne iš pirmo karto pavyko išleisti knygą dėl ideologinių priežasčių, poetė buvo apkaltina „miesčioniškumu“, o tai viena sovietmečio ideologinio vertinimo klišių, reiškusių nepaklusinią, nepriklausomą laikyseną.
Laidoje girdėsite fragmentus iš Juditai Vaičiūnaitei skirto renginio, kuriame literatūros tyrinėtojos kalbės apie Juditos Vaičiūnaitės ir Tomo Venclovos gyvenimo ir kūrybos paraleles, susitikimus ir tiesioginius ar netiesioginius pokalbius, apie poetės eilėraščių vertimo į rusų kalbą ir vertimus ir jos įtraukimą į lietuvių literatūros olimpą.
Taip pat išgirsite Juditos Vaičūnaitės skaitomų eilėraščių iš LRT radijo archyvų.